aA
Pirmadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplaukia suskystintas gamtines dujas į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą gabensiantis laivas – saugykla „Independence“ – „Nepriklausomybė“.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Lietuva žengia didelį žingsnį dar vienos – energetinės nepriklausomybės link. Šia ypatinga, istorine proga sveikinu visus, kurie nuo pat 2007 metų dirbo vardan to, kad Lietuva turėtų tokią „Nepriklausomybę“.

Šiandien turime pasveikinti ne tik statybininkus ar laivų statytojus, kurie laiku suspėjo atlikti visus reikalingus techninius darbus, kad laivas – terminalas laiku galėtų atplaukti ir prisišvartuoti Klaipėdos uoste, bet ir politikus, ministrus, valstybės tarnautojus, diplomatus, kurie nuo pat 2007 metų nuosekliai dirbo, kad šiandien tai galėtume švęsti.

Ypač sveikinu „Klaipėdos Naftos“ dabartinę ir buvusią vadovybę, kuri nuo 2010 metų labai įtemptai dirbdama pasiekė šį rezultatą, nepaisant to, kad pastaraisiais metais neatsakingi Lietuvos politikai dėjo dideles pastangas, siekdami skandalizuoti projektą ir sutrukdyti jų darbui.

Tai, kad šiandien galime džiaugtis dar viena nepriklausomybe, esu įsitikinęs, lėmė trys esminiai faktoriai:

Pirmasis – tai, kad Lietuva dar 2007 metais pasirinko teisingą esminį strateginį sprendimą – įgyvendinti Europos Sąjungos III Energetikos direktyvą be išimčių ir atidėjimų, siekdama jau nuo 2014 metų gruodžio 3 d. dujų sektorių pertvarkyti pagal skaidrius nuosavybės principus.

Tik tokios direktyvos įgyvendinimas leido išvaduoti Lietuvos magistralinius dujų vamzdžius iš „Gazprom“ nuosavybės valdymo. Tik tai padarius galima buvo planuoti terminalo statybą, žinant, kad terminalu tiekiamos dujos nevaržomai pasieks Lietuvos vartotojus.

„Gazprom“ kompanija nuožmiai priešinosi šios direktyvos įgyvendinimui, 2010-2011 metais, išnaudojant ir Europos Komisijos galias, teko atlaikyti milžinišką „Gazprom“ spaudimą Lietuvai.

Esminis persilaužimas įvyko, kai 2011 m. liepos 30 d. Seime buvo priimta nauja Gamtinių dujų įstatymo redakcija. Tenka apgailestauti, kad to meto socialdemokratų opozicija nesuprato šio įstatymo svarbos terminalo projektui, todėl priešinosi šio įstatymo priėmimui. Be visos dujų sektoriaus pertvarkos – su įstatyme įtvirtinta pertvarkos įgyvendinimo prievole, kurią turėjo įgyvendinti „Lietuvos dujos“ ir pati „Gazprom“ kompanija – terminalo strateginis tikslas nebūtų buvęs realizuotas.
 
Antrasis – Lietuva pasirinko teisingą sprendimą dar 2010 metais – pati įgyvendinti nacionalinio, o ne regioninio terminalo projektą. Mūsų kaimynų latvių, estų ir suomių pastangos susitarti dėl regioninio terminalo, kuris būtų finansuojamas ES lėšomis, iki šiol yra nerezultatyvios, taigi mūsų nuogąstavimas, kad tarimasis dėl regioninio projekto gali užtrukti nepateisinamai ilgai, visiškai pasitvirtino.

Dar viena priežastis, kodėl 2010 metais nesiekėme susitarimo dėl regioninio terminalo, buvo ta, kad tuo metu Latvijoje suskystintų gamtinių dujų terminalą norėjo statyti privati, glaudžiai su „Gazprom“ susijusi „Itera Latvija“, o Estijoje – artimas Kremliui žinomas Rusijos verslininkas G. Timčenka. Šiuo metu, kai mūsų terminalas jau pradeda veikti, jis turi visas galimybes tapti regioniniu terminalu, nes jau net ir Europos Komisija ragina Latviją ir Estiją derinti savo apsirūpinimo dujomis planus su mūsų terminalo veikimu.

Ir trečiasis – strategiškai teisingas sprendimas buvo įpareigoti visą terminalo projektą vystyti valstybės valdomą „Klaipėdos naftos“ įmonę, pakeitus joje vadovybę, suteikiant jai visus įgaliojimus bei Vyriausybės paramą ir ypatingą dėmesį projektui. Tokiu būdu projektas išvengė pavojaus, kad įtraukus į projekto bendrovę „Achemos“ kompaniją, priklausančią nuo „Gazprom“ dujų tiekimo, būtų sudarytos galimybės „Gazprom“ šantažuoti Achemą, kad ji imtųsi iniciatyvų trukdyti projekto realizavimui.

Yra žinoma, kad „Achema“, derėdamasi su „Gazprom“ dėl dujų kainų, sulaukdavo spaudimo imtis veiksmų prieš terminalą. Todėl visas projektas buvo „Klaipėdos naftos“ rankose: projektavimas, planavimas, rangovų paieška, papildomų finansavimo šaltinių paieška.

Klaipėdos naftai“ profesionaliai viską planuojant jau 2010 metais žinojome, kad po ketverių metų terminalas pradės veikti ir 2014 metų pabaigoje turėsime alternatyvą, nes jei to nebus, tai arba mus labai baus Europos Sąjunga, arba „Gazprom“ su mumis elgsis labai negailestingai.

Visa tai lėmė, kad šiandien galime kartu švęsti svarbų laimėjimą kovojant dėl energetinės nepriklausomybės.