Išpuolio liudininkas Johnas Kwage‘as, kuris pats neteko trijų dukterų, ir dviejų savo mergaičių netekusi Dorothy Tizhe sakė, kad užpuolikai įsiveržė naktį, privertė visas moteris eiti su jais, o paskui vyresnes paleido.
Nigerijos moksleivių, kurias pagrobė „Boko Haram“ islamistai, lauks nežinomybė, jei ekstremistai tesės numanomą pažadą paleisti šias paaugles, pagrobtas prieš šešis mėnesius.
Vyriausybė Abudžoje penktadienį pareiškė, kad užsitikrino ugnies nutraukimą ir susitarimą dėl įkaitų, tad atsirado vilties, kad 219 mergaičių, laikomų nuo balandžio 14-osios, greit grįš namo.
Tačiau atokaus Čiboko miesto Borno valstijoje bendruomenės lyderiai ir gyventojai sako, kad ir mergaitės, ir jų šeimos susidurs su problemomis, kurios gali slopinti pradinį džiaugsmą dėl jų paleidimo.
Pirmiausia, susirūpinimą kelia jų miesto ir aplinkinių kaimų būklė – „Boko Haram“, kruvinomis priemonėmis siekianti įkurti griežtosios linijos islamistų valstybę, nusiaubė ištisas bendruomenes.
Nedaug kas beliko iš vyriausybinės mergaičių vidurinės mokyklos, į kurią islamistai įsiveržė moksleivėms miegant bendrabučiuose valstybinių egzaminų išvakarėse.
„80 proc. mokyklos sugriauta, – sakė direktoriaus pavaduotojas Bulamodu Lawanas. – iš 29 klasių blokų liko tik keturi“.
Kovotojai, kurie nepritaria vadinamajam vakarietiškam švietimui, sugriovė administracijos, kompiuterių ir laboratorijos pastatus, biblioteką, centrinį maisto sandėlį, sudegino moksleivių bendrabučius, darbuotojų butus, mokyklos virtuvę ir valgyklą.
Federalinė vyriausybė pažadėjo finansuoti atstatymą, kaip ir buvęs britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas, kuris dabar dirba Jungtinių Tautų (JT) švietimo pasiuntiniu ir stovi už iniciatyvos „Safe Schools Initiative“.
Tačiau kol kas pažangos nedaug ir tai reiškia, kad mergaitės tikriausiai turės tęsti mokslus kitur.
57 mergaitės, kurioms pavyko pabėgti per tą pagrobimą, jau mokosi mokyklose kitose šalies vietose.
Nusiaubti ir aplink Čiboką esantys kaimai, tūkstančiai žmonių turėjo bėgti.
„Mes vis dar gyvenam savo namuose, nes jie nenukentėjo, – sakė Čiboke gyvenantis vienas tėvas, Usmanas Peteris. – Bet dauguma aplinkinių kaimų buvo sudeginti, tie rajonai apleisti. Tėvai, kurie gyveno tuose rajonuose, jau išvyko. Nemanau, kad jie sugrįš net ir paleidus mergaites“.
Turėti vietą savo mokslams tęsti ir gyventi yra vienas dalykas, tačiau tos mergaitės ir jų šeimos gali susidurti su fiziniais bei psichologiniais sunkumais, taip pat – tradiciniu požiūriu.
„Tai, kokios būklės grįš mūsų mergaitės, kelia mums didelį susirūpinimą, – sakė krikščionių pastorius Enochas Markas, kurio duktė ir dukterėčia yra tarp pagrobtųjų. – Nuolat klausiame savęs, ar mūsų mergaitės grįš nėščios, indoktrinuotos „Boko Haram“.
Įrodymai apie nesantuokinius lytinius santykius ir nėštumą būtų didelė kliūtis, šeimoms tektų sunkiai kovoti, kad būtų įveiktas giliai įsišaknijęs konservatyvizmas.
„Boko Haram“ tvirtino, kad su mergaitėmis nebuvo blogai elgiamasi ir kad jos nebuvo seksualiai išnaudotos, tačiau žmogaus teisių gynimo organizacijos užfiksavo tokių dalykų tarp buvusių įkaičių.
„Kad ir kokios būklės jos grįžtų pas mus, mes negalime jų išsižadėti“, – sakė E.Markas, tačiau pripažino, kad kai kurios šeimos „gali nesutikti“ su nėštumu ar prievartiniu atvertimu į islamą.
