Baltarusijoje, kuri ribojasi ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, rusų kalba tebėra plačiausiai vartojama, o baltarusių kalba dažnai nustumiama į paribį.
60-metis A.Lukašenka pats kažkada baltarusių kalbą, kuriai pirmenybę teikia persekiojama opozicija, vadino „skurdžia kalba“. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais 9,5 mln. gyventojų turinčios Baltarusijos lyderis stebi patriotizmo proveržį šaliai per konfliktą Ukrainoje stengiantis atsiriboti nuo Rusijos ir atsigręžiant į savo nacionalinį identitetą, kalbą ir kultūrą.
Įvairiausių socialinių sluoksnių baltarusiai grįžta prie savo šaknų užsirašydami į kalbos kursus, keldami etninio stiliaus vestuves ir nešiodami nacionalinius kostiumus.
Šis atsigręžimas į nacionalines tradicijas prilygsta politiniam aktui, sako politikos analitikas ir istorikas Aleksejus Korolis.
„Akcentuodami savo nacionalines savybes žmonės šiandien reiškia protestą prieš Rusijos agresiją ir šovinizmą“, – sakė jis AFP.
Baltarusija šiuo atžvilgiu žengia įkandin provakarietiškos kaimynės Ukrainos, kur kalbėjimas ukrainietiškai ir tradicinių siuvinėtų marškinių nešiojimas tapo priešinimosi Rusijai simboliais.
Siuvinėtų marškinių mada
Pastaraisiais mėnesiais baltarusiai taip pat ėmė nešioti tradicinius siuvinėtus marškinius – gatvėse, naktiniuose klubuose ir net bokso ringe.
Siuvėja Julija Litvinova sakė, kad prasidėjus Ukrainos krizei siuvinėtos valstiečių palaidinės tapo paskutiniu mados klyksmu.
„Turiu užsakymų ateinantiems trims mėnesiams, nors prieš šią madą siuvinėdavau vos po dvejus marškinius per mėnesį“, – sakė ji.
Pagal užsakymą pasiūti ir išsiuvinėti marškiniai su etniniais motyvais gali kainuoti nuo 200 iki 700 dolerių – nemenką sumą šalyje, kur vidutinis mėnesio atlyginimas yra maždaug 500 dolerių.
Tie, kas nenori švaistyti pinigų rankų darbui, graibsto fabrikinius marškinius ar trikotažinius marškinėlius su tautiniais baltarusių motyvais, arba paprasčiausiai prisiuva prie savo drabužių kaspinus.
Vienas verslus baltarusis, Pavelas Belavusas, įsteigė interneto parduotuvę, vildamasis pasinaudoti didėjančia tokių trikotažinių marškinėlių paklausa.
„Per pastaruosius du mėnesius pardaviau daugiau kaip tūkstantį“, – sakė jis.
Anksčiau šį mėnesį P.Belavusas padėjo organizuoti etnodrabužių gamintojų mugę, kurią reklamavo valstybinė žiniasklaida ir kuri sulaukė didžiulės sėkmės.
„Visa tai turėtų būti išsaugota – siuvinėjimai, drabužiai, kalba, – sakė viena dalyvių Aliona Chlopceva. – Paveldėjome tai iš savo protėvių“.
Vis dėlto ši baltarusių identiteto šventė gali būti ir didžiulis iššūkis A.Lukašenkai, kuris nuo atėjimo į valdžią 1994-aisiais stengėsi apriboti gimtosios kalbos vartojimą.
Daug mokytojų ir dėstytojų, mokiusių ir dėsčiusių baltarusių kalba, buvo atleisti.
„Pastaraisiais metais valdžia bandė uždusinti nacionalinį baltarusių identitetą, – sakė analitikas A.Korolis. – Tačiau kultūrinis pasipriešinimas visus tuos metus tvenkėsi baltarusių visuomenės gilumoje. Įvykiai Ukrainoje pažadino šį pasipriešinimą“.
Pamažu valstybės politika ima keistis.
Anksčiau šį mėnesį A.Lukašenka sakė, kad moksleiviai baltarusių kalbos turėtų mokytis viena valanda per savaitę daugiau. Dabar gimtosios kalbos mokyklose mokoma po dvi valandas per savaitę.
Prezidentas taip pat sakė, kad mokyklos turėtų didesnį dėmesį skirti disidento, baltarusių kalba rašiusio Vasilijaus Bykovo, garsėjančio romanais apie Antrąjį pasaulinį karą, darbams.
„Pasirengę paimti ginklą“
Krito į akis tai, kad Baltarusijos lyderis kritikavo Rusijos kovo mėnesį įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos ir aneksiją.
„Tai neteisinga prieiga“, – šį mėnesį sakė jis „Euronews“, suabejodamas Rusijos argumentais, kad Krymas iki 1954-ųjų priklausė sovietinei Rusijai.
„Tada grįžkime į chano Batijaus laikus, mongolų jungo laikus. Tada praktiškai visa Rusijos... Rytų Europos teritorija turėtų būti atiduota Kazachstanui, Mongolijai ar dar kam nors“, – sakė jis.
Baltarusija taip pat atvėrė duris ukrainiečiams, bėgantiems nuo kovų savo tėvynėje.
Per pastaruosius kelis mėnesius į Baltarusiją atvyko maždaug 25 tūkst. ukrainiečių, kurių kai kurie siekė pabėgėlių statuso, o kiti kreipėsi dėl leidimų gyventi, sakė vienas Baltarusijos valstybinės statistikos tarnybos pareigūnas.
Tuo tarpu paprasti baltarusiai sako, kad yra pasirengę ginti tėvynę nuo galimo agresoriaus.
Kaip rodo neseniai atlikta kaimyninėje Lietuvoje įsikūrusio Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto (NSEPTI) apklausa, daugiau kaip ketvirtadalis baltarusių sako, kad paimtų į rankas ginklus, jei Rusija bandytų aneksuoti kokią nors Baltarusijos teritorijos dalį.
