Kiek anksčiau Rusijos pasienyje buvo sulaikytas Estijos saugumo pareigūnas Estonas Kohveras, kurį Rusija įtarė šnipinėjimu. Maskva ne kartą pažeidė Švedijos, Suomijos ir Estijos oro erdves ir bandė nuteisti Lietuvos dezertyrus, tarnavusius Sovietų Sąjungos kariuomenėje.
„Iš praeities žinome, kokia Rusija gali būti agresyvi, jei Vakarai nesiims aiškių ir griežtų veiksmų prieš šią agresiją", - tvirtino Estijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Marko Mihkelsonas.
Istorinės asociacijos kelia rezonansą Estijos, Lietuvos ir Latvijos šalyse, kurias 1940 metais Rusija nelegaliai aneksavo lygiai taip, kaip šių metų vasarį - Krymą. Ekspertai mano, kad šios Baltijos šalys, priklausančios Europos Sąjungai (ES) ir NATO, po Ukrainos gali būti kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys.
„Manau, kad bet kokie Rusijos kariniai veiksmai regione būtų vykdomi kur kas mažesniu mastu nei Rytų Ukrainoje. Tačiau jie galėtų įsižiebti kitame karštame taške - NATO teritorijoje“, - tikino Karališkojo junginių tarnybų instituto (RUSI) Rusijos reikalų specialistas Igoris Sutiaginas.
Geopolitinė padėtis Baltijos šalyse itin įtempta. Tačiau regionas jaučiasi pakankamai apsaugotas, kadangi NATO šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą užpuolimo atveju. Šiaurės Atlanto sutartis įtvirtina, kad vienos šalies užpuolimas butų laikomas jų visų užpuolimu.
Kaip rašo „Financial Times“, Baltijos šalių destabilizacija V. Putinui išeitų į naudą, kadangi tai pakenktų NATO patikimumui ir prestižui. Šiuo metu kyla tik vienas klausimas - kaip toli Rusija yra pasiryžusi nueiti, rašo Britanijos dienraštis.
Per praėjusį mėnesį Velse įvykusį NATO viršūnių susitikimą, buvo nuspręsta Baltijos šalyse įkurti greitojo reagavimo pajėgas ir taip užtikrinti Aljanso nuolatinį dalyvavimą rytinėse NATO dalyse.
„Buvo priimtas teisingas sprendimas. Tačiau mes esame tokioje padėtyje, kai galime tikėtis bet ko. Labai sunku numatyti, kas nutiks ateityje. Šie įvykiai tikrina Lietuvos, Latvijos ir Estijos budrumą, taip pat ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip ES ir NATO“, - tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rusakalbių padėtis Ukrainoje sukėlė ant kojų Estiją ir Latviją.
„Bijau, kad V. Putinas sukurs etninę problemą Estijoje ir tada žais žaidimą, pagal kurį estai prašys NATO pagalbos. Tada Aljansas pradės debatus, ar tai iš tikrųjų yra Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO priklausančios valstybės įsipareigojusios ginti viena kitą, o tada Aljanso patikimumas galėtų subliūkšti“, - tvirtino Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro profesorius Andrew Michta.
Rusija galėtų pasitelkti „hibridinio“ karo taktikas ir metodus, naudojamus Ukrainoje. Pavyzdžiui, kontroliuoti rusiškus televizijos kanalus, kuriuos žiūri rusakalbiai Baltijos šalių žiūrovai ir taip skleisti propagandą. Rusija vis plačiau kalba apie rusakalbių mažumų diskriminaciją šiuose regionuose.
„Mes nieko nediskriminuojame. Tai, ką girdime iš Rusijos politikų, yra gryna propaganda ir apmaudas, kad žlugo Sovietų Sąjunga“, - diskriminacijos klausimą aptarė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paet.
Nors Estijos politikai tikina nediskriminuojantys rusakalbių, tačiau vyresnieji rusiškai kalbantys estai lieja nepasitenkinimą. Vienas iš jų - Vladimiras Tammas, rusakalbis Estijos pilietis, gyvenantis pasienio mieste Narvoje, kur keturi penktadaliai Estijos populiacijos yra etniniai rusai.
„Mūsų regionas (Šiaurės Rytų Estija) galėtų būti Rusijos dalis, tačiau ne visa šalis“, - tvirtino V. Tammas, pridūręs esantis taikus ir nemanantis, kad rusai galėtų įžengti į Estiją, kaip jie tai padarė Ukrainoje.
Ekspertai tikina, kad V. Putinas Baltijos regione elgsis kiek atsargiau nei Ukrainoje, kadangi šalys yra NATO narės. Vis dėlto, Raudonosios armijos vadas, o dabar gynybos analitikas Maskvoje Aleksandras Goltsas tvirtina, esą neaišku, ar Aljansas pakankamai padarė apsaugodamas Baltijos šalis, bei tikino, kad sunku nuspręsti ateities veiksmus, kadangi V. Putinas kartais elgiasi itin neracionaliai.
Kitos dvi šalys, kenčiančios nuo Rusijos neteisėtų įsibrovimų, tai - Suomija ir Švedija, kurios nėra NATO narės.
Spalio 18 d. Švedijos laikraštis „Svenska Dagbladet“ parašė, kad šalies teritoriniuose vandenyse yra avariją patyręs povandeninis laivas, greičiausiai Rusijos. Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos kariniai laivai į jokias avarines situacijas nebuvo ir nėra pakliuvę. Švedijos vyriausybė situacijos taip pat plačiai nekomentavo.
Tokia padėtis itin nemaloni Švedijos naujajai centro kairiajai vyriausybei, kuri priešinasi NATO narystei. Nors Švedija ir Suomija laikosi savo pozicijos nestoti į Aljansą, tačiau šalys yra suteikusios karių NATO karinėms pajėgoms Afganistane.
Tyrimų duomenimis, Suomijoje 58 proc. respondentų pasisako prieš NATO narystę, tuo tarpu 26 proc. yra už. Manoma, kad kitais metais politikai ragins žmones pakeisti savo nuomonę ir tapti Aljanso nariais, kadangi dabartinis Suomijos premjeras Alexas Stubbas tvirtina, kad narystė užtikrintų šalies saugumą.
Debatai Švedijoje ir Suomijoje dėl NATO narystės kilo po įvykių Baltijos jūros regione. Daugelis Baltijos regiono diplomatų tvirtina, kad jų saugumas silpnas dėl Švedijos ir Suomijos nebuvo Aljanso sudėtyje.
„Manau, kad šios Rusijos provokacijos yra mėginimas atbaidyti Švediją ir Suomiją nuo stojimo į NATO. Tačiau svarstau, kas įvyktų, jei tai turėtų atvirkštinį poveikį ir priverstų jas tapti Aljanso narėmis“, - teigė vienas Baltijos regiono diplomatas.
