Užvakar „Klaipėdos“ korespondentai tapo liudininkais, kai prie prekybos centro BIG du maždaug dešimties metų berniukai taksistui siūlė mobiliuosius telefonus.
Suaugęs vyras suprato, kad vaikai norėjo parduoti ne savo telefonus. Tačiau priešingai nei tikėtasi, jis apžiūrėjo siūlomus daiktus ir pradėjo su vaikais derybas dėl kainos.
Viena priežasčių, kodėl klesti vaikų nusikalstamumas, pareigūnai vadina suaugusiųjų abejingumą. Taksistai, turgaus prekeiviai, visą parą veikiantys lombardai ne tik nesudraudžia mažųjų nusikaltėlių, bet ir skatina juos tai daryti.
Piktina ir merą
Miesto meras R.Taraškevičius jau ne kartą piktinosi visą parą veikiančiais lombardais. Miesto vadovas, kaip ir daugelis klaipėdiečių, yra įsitikinęs, jog tokia paslauga neša naudą tik vagims ir plėšikams. Klaipėdoje dabar vienas lombardas dirba iki 2 valandos, o du - per naktį iki pat ryto.
Vieno lombardo savininkas Nikolajus tikino, kad dirbdami naktį jie padeda pareigūnams išaiškinti daugelį nusikaltimų. Daiktai superkami arba užstatomi tik pateikus asmens dokumentus. Radę lombarde nusikalstamu būdu gautą daiktą, policininkai gali pradėti tyrimą. Pasak Nikolajaus, didžiausio dėkingumo lombardų darbuotojai sulaukia iš kazino aistruolių.
Tėvai atlygino žalą
Penktoką Gytį apiplėšė dviese. Vienas plėšikas vaikui trenkė kumščiu į pilvą, o kitas iš striukės kišenės ištraukė telefoną. Berniukas pasakojo, kad abu užpuolikai galėjo būti apie 13 metų, apie 145 cm ūgio.
Paaiškėjo, kad tai dvylikametis Tadas ir trylikametis Georgijus. Jaunųjų nusikaltėlių tėvai atlygino vaikui žalą.
Panašios istorijos jau seniai tapo mūsų gyvenimo kasdienybe ir mažai ką bestebina.
Sankcijos - retos
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl plėšikauti pradeda vis jaunesni - nebaudžiamumas. Tokie, kaip Tadas ar Georgijus, realios bausmės nesulaukia. Jų arba dar negalima bausti, arba bausmės atidedamos.
Teismas nusprendžia, jog toks paauglys privalo nuo vakaro iki ryto būti namuose, neretai uždraudžiama bendrauti su nusikalsti linkusiais draugais ar kitaip apribojamas jų gyvenimas. Tačiau tik itin retais atvejais nesilaikantieji šių apribojimų susilaukia griežtesnių sankcijų.
Melavo, jog pametė
Keturiolikmetis klaipėdietis per kelias savaites neteko trijų mobiliųjų telefonų. Pirmąjį kartą vaikas papasakojo, jog plaukiodamas vandens dviračiu nepastebėjo, kaip telefonas išslydo iš kišenės. Kitą kartą jis tikino, pametęs telefoną, nes prakiuro kišenė. Trečiąjį kartą netekęs brangaus pirkinio, vaikas nebeįtikino nei tėvų, nei policininkų.
Ilgai spyriojęsis paauglys papasakojo, jog ilgą laiką jį reketuoja vyresni vaikai. Berniukas bijojo pasisakyti net tėvams.
Panašių istorijų galėtų papasakoti ne vieno moksleivio tėvai. Visi jie patvirtintų, jog po susidūrimo su nusikaltėliais jaunosioms nusikaltimo aukoms teko kovoti su stresu. Ne vienas kreipėsi į psichologus, vartojo vaistus. Vaikai pasakoja, jog buvo užpulti jei ne panašaus amžiaus, tai tik šiek vyresnių jaunuolių.
Skaičiai šiurpina
Uostamiesčio nepilnamečių reikalų pareigūnų viršininkė Violeta Girtavičienė minėjo nelinksmą statistiką. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius Klaipėdoje telefonai buvo atimti iš vienuolikos 14-15 metų vaikų bei iš dvidešimt devynių 16-18 metų amžiaus jaunuolių. Pareigūnai tikino, jog norėdami sužinoti tikrąjį plėšikavimo mastą turėtume tuos skaičius dauginti iš dešimties.
Dauguma vaikų nepasisako tėvams apie susidūrimą su plėšikais. Neretai šeima nusprendžia nesikreipti į pareigūnus, nes nesitikima, jog nusikaltėliai bus rasti. Dalis tėvų nori apsaugoti vaikus nuo keršto.
Tokia baimė turi rimtą pagrindą, nes dažnas vaikas pasakoja, jog jam buvo grasinta peiliu.
Ragina priešintis
Pareigūnai tikina, jog peiliu sužalotų apiplėšimo aukų iki šiol Klaipėdoje nebuvo, todėl ragina drąsiai priešintis ir prašyti praeivių pagalbos. Blogiausiu atveju vaikas gaus keletą niuksų, bet užtat atkreips praeivių dėmesį ir galės tikėtis suaugusiųjų pagalbos.
2-ojo policijos komisariato pareigūnas Aidas Končius, tiriantis kriminalinius nusikaltimus, pasakojo paradoksalų dalyką - žiauriausiai vaikai būna apiplėšiami viešiausiose miesto vietose - Atgimimo bei Lietuvininkų aikštėse.
Praeiviai nesikiša ir skriaudžiamų vaikų neapgina. Išgąsdintos aukos užuot puolusios prie pirmojo sutikto vyro, skuba namo.
Psichologai, konsultuojantys žmones, kaip elgtis užpuolimo atveju, pataria elgtis priešingai nei policininkai. Jie tikina, kad net pats brangiausias daiktas nėra vertas žmogaus kančių. Todėl pataria atiduoti viską, ko reikalauja nusikaltėliai, kad tik nepatirtų smurto.
Susirūpino Seimas
V.Girtavičienė pripažino, jog prieš keletą metų pradėta mobiliųjų telefonų ženklinimo akcija buvo neveiksminga. Pareigūnai pataria tėvams nepirkti brangių telefonų mažiems vaikams ir ragina mokyti juos nedemonstruoti telefonų mokykloje bei gatvėje.
Vaikų nusikalstamumu susirūpino ir Seimas. Nuo balandžio 27 dienos Seime pradėjo veikti darbo grupė, kuri sieks, kad greičiau būtų priimtas įstatymas, leidžiantis efektyviau rūpintis nusikalsti linkusiais vaikais.
Darbo grupės vadovės Vincės Vaidevutės Margevičienės teigimu, nuo 1996 metų Vyriausybė yra skyrusi per 100 mln. litų vaikų nusikalstamumo prevencijai, tačiau ji nėra pakankamai efektyvi. Nemažai pinigų išleista vienadieniams projektams, atliktos formalios reformos. Darbo grupė sieks pradėti institucijų, vykdančių vaikų bausmes ar alternatyvias bausmėms priemones, reformą.
Per 18 darbo grupės veiklos mėnesių tikimasi, kad ne tik bus sukurtas ir priimtas įstatymas „Dėl nepilnamečių, linkusių nusikalsti ir nusikaltusių, minimalios ir vidutinės priežiūros“.
