aA
Pranešama, kad po sunkios ligos rugsėjo 6 d. mirė gamtininkas prof. Ričardas Kazlauskas.
Mirė gamtininkas R. Kazlauskas
© TV3

DELFI tai patvirtino gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

„Man vakar paskambino, kadangi mes artimai draugavome. Jis labai rėmė mane, kad tapau ne mokslininku, o gamtininku, nes gamtininkas – tai daugiau nei mokslininkas. Namuose pas jį lankydavausi dar mokinukas – jis su visais mielai bendravo. Pagaliau tai buvo vaikščiojanti enciklopedija. R. Kazlauskas puikiai išmanė ir apie augalus, ir apie paukščius, ir apie gyvūnus. Tai ir yra gamtininko ypatumas – jis apima viską. Jis labai gerbė gyvybę - niekada neimdavo į kolekciją, kad ir koks gražus būtų paukštis. Esą universitete jau yra keturi eksponatai, užtekt, jie turi likti gamtoje. Visada priimdavo sužeistus paukščius. Vetrerinarijos gydytojai nemoka jų gydyti, o profesorius juos priimdavo, vienas paukštis pas jį gyveno daugybę metų, nes nebegalėjo skraidyti, būdavo maitinamas pincetu iš rankų“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak S. Paltanavičiaus, paskutinius trys mėnesiai velioniui buvo labai sunkūs. Kur jis pašarvotas, kol kas neaišku, tai turėtų tiksliai paaiškėti po savaitgalio.

Paskutiniuose interviu GRYNAS.lt žurnalistams ilgametis laidos „Langas į gamtą“ vedėjas yra sakęs, jog savo laidas kūrė tam, kad iš vaikų neišaugtų brakonieriai.

2013-ųjų metų pradžioje interviu metu R. Kazlauskas prašė jo nebefotografuoti ir naudoti archyvines nuotraukas, tačiau guviai kalbėjo su žurnalistais apie aplinkosaugos problemas. Jis apgailestavo, jog dauguma dar jo įkurtų draustinių, kuriuose veisiasi retos rūšys, šiuo metu yra tik "popieriniai", jų dokumentai tiesiog guli Aplinkos ministerijos stalčiuose.

Biografijos faktai

R. Kazlauskas gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, stojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo ir, 1952 m. – į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologo-zoologo specialybę.

Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952-55 m. aspirantu, nuo 1956 m. – vyr. dėstytoju, nuo 1966 m. – docentu, nuo 1992 m. – profesoriumi.

1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“ (mokslinis vadovas S. Jankauskas) [960]. 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).

Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrėKarklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusiosTSRS regionų.

Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę – dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją.

1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. – profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.
1995 m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos drugiai (Macrolepidoptera), upių vabzdžiai (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jų paplitimo dėsningumai“ (neginta).

Organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios TSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ ir „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas.

Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R. Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija. Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų d-jų narys. Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių entomofauna, Lietuvios drugiai, apsiuvos, ankstyvės, lašalai.

Moksliniai interesai: Lietuvos drugiai; drugių geografinis paplitimas; apsiuvų, ankstyvių ir lašalų fauna; kaupiama drugių kolekcija.

DELFI.lt