Be to, panašu, kad B. Obamos rinkėjams už Atlanto Rusijos veiksmai neatrodo kaip pirmo svarbumo klausimas, pastebi politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu B. Obama žadėjo palaikymą NATO sąjungininkėms, JAV aviacijos pajėgumų stiprinimą Estijoje, bet sykiu pabrėžė, kad kai kurios Aljanso šalys pro pirštus žiūrėjo į įsipareigojimą didinti finansavimą gynybai. Be to, B. Obama pažymėjo siekiantis „stiprios, produktyvios ir bendradarbiaujančios Rusijos“.
Anot K. Girniaus, taip JAV vadovas išlaiko savo nuosaikią politikos liniją – esą vargiai tikėtina, kad B. Obama dar nustebins griežtesniais pareiškimais ar Rusiją suerzinti galinčiais pažadais sąjungininkams.
Jei trumpai – nieko naujo
B. Obama sakė, kad „Estija neliks viena“, ir įvairiomis formomis kartojo amerikiečių nuostatą užtikrinti NATO partnerių saugumą. Vis dėlto K. Girnius pastebi, kad JAV prezidentas akcentavo gynybos finansavimą – sritį, kurioje Lietuva tikrai negali pasigirti pilnai vykdanti NATO reikalavimus.
„Nieko naujo nesitikėjau, ir nieko naujo nebuvo. Nors kai jis pasakė, kad įsipareigojimas (NATO partneriams – DELFI) besąlygiškas ir amžinas – tai gana tvirtai pasakyta. Manau, svarbus momentas – tai, kad jis labai aiškiai pabrėžė, jog laukiama, kad visi NATO nariai įgyvendintų savo įsipareigojimus. Todėl ir jo sprendimas keliauti į Taliną, o ne į Vilnių ar Rygą, nėra atsitiktinis“, - DELFI teigė K. Girnius.
Anot jo, JAV vadovas būtent šiame kontekste aiškiai išskyrė Estiją iš kitų Baltijos šalių.
Apie Ukrainą – aptakūs atsakymai
Estijos žurnalistai B. Obamos aiškiai klausė apie paramą Ukrainai – įskaitant ir karinę paramą. DELFI pašnekovo teigimu, čia JAV prezidentas aiškiai vengė konkrečių atsakymų.
„Prezidentas kalbėjo gana aptakiai ir pabrėžė politinės, ekonominės paramos svarbą“, - konstatavo K. Girnius.
Kiek aštriau B. Obama pasisakė apie Rusijos elgesį ir paliaubas Ukrainoje, kurias jau ne sykį sulaužė Kremliaus remiami separatistai.
Rusija elgiasi blogai. Bet reikia „stiprios Rusijos“
K. Girnius išskyrė dar vieną epizodą iš B. Obamos pasisakymo, kuriuo JAV prezidentas esą aiškiai parodė nenorintis pernelyg suerzinti Kremliaus.
„Ilgainiui vis tiek jie norėtų „stiprios, produktyvios, bendradarbiaujančios Rusijos“. Kitaip sakant, Rusija savaime nėra priešas. Nekorektiškai elgiasi pastaruosius kelerius metus, bet jei pasuktų kursą – būtų galima tuos santykius kaip nors atnaujinti. Bent aš taip supratau“, - interpretavo K. Girnius.
Pašnekovo žodžiais, B. Obamai daugelyje užsienio politikos frontų reikalinga vienokia ar kitokia Maskvos parama, taigi kitokios leksikos iš JAV vadovo esą ir nebuvo galima tikėtis.
Pasak jo, netikėtų pareiškimų ar pažadų dėl Baltijos šalių gynybos negalima tikėtis dabar, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. „Jei ir būtų kažkas nelaukto nutarta, jie tikrai nepraneštų šiandien“, - teigė apžvalgininkas.
Amerikiečiams Ukraina nėra pirmoje vietoje
Spaudos konferencijoje klausimus uždavė iš viso keturi žurnalistai – du estai ir du amerikiečiai. K. Girnius atkreipia dėmesį, jog amerikiečiai pirmiausiai klausė apie vadinamosios „Islamo valstybės“ pavojų bei žurnalisto žūtį – tai esą rodo, kad konfliktas su Rusija ir Ukrainos įvykiai amerikiečių auditorijai toli gražu nėra pirmoje vietoje.
„Amerikiečiai korespondentai klausė daugiau ne apie Ukrainą, bet apie Islamo valstybę ir nužudytą žurnalistą. Manau, kad tai rodo, kur yra Amerikos gyventojų prioritetai arba kur yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Islamo valstybė laikoma grėsmingesniu reiškiniu negu Rusijos veiksmai Ukrainoje“, - konstatavo K. Girnius.
B. Obamos pasisakymą apžvalgininkas apibendrino vienu sakiniu.
„Labai tvirtas įsipareigojimas Baltijos šalims, nuosaikus Ukrainos rėmimas ir nenoras užtrenkti duris Rusijai“, - reziumavo K. Girnius.
