aA
Studijuoti ar „bizniaut“? Būtent šis klausimas pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo aktualiausias jaunimui. DELFI skaitytojai komentuodami straipsnį „Kai sklandė lengvų pinigų kvapas: siekiantiems mokslo sukiojo pirštu ties smilkiniu dalinosi savo patirtimi ir pasakojo įvairiai susiklosčiusias gyvenimo istorijas.
Skaitytojas: kalti „babkes“ protingiau nei kalti knygas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Geriausiu straipsnio komentaru skaitytojai išrinko prisistatyti nepanorusio skaitytojo nuomonę: „Aš mokslus pabaigiau vėliau, o tuo laikotarpiu reikėjo „kalti“ pinigus, nes jie tiesiog gulėjo ant žemės. O pasibaigus „bizniams“ – į universitetą“.

Prisistatyti nenorėjęs skaitytojas dalinosi savo gyvenimiška patirtimi. „Gariūnų, metalų ir turkijų klestėjimo laikais nesusigundžiau „lengvais pinigais“. Įstojau į Vilniaus universitetą, buvau vienas pirmųjų, gavau solidų darbą vienoje iš ministerijų, tačiau kai pradėjau augint vaikus, supratau, kad būdamas visur toks „pirmas“ likau paskutinis. Algą per krizę nukirpo nuo 2400 iki 1800 litų. Žmona – mokslų daktarė universitete, jos alga iki 1200 litų. Atsirado 3 vaikai, paskolos būstui gauti nebuvo šansų. Laimei prieš penketą metų priėmėm sprendimą tapti „tūpais“ verslininkais ir palikom „prestižinius“ darbus. Kažkaip pragyvenam, ruošiamės statyt namą. Dabar savo vaikus mokom, kad mokykla išmoko tik mokytis. Protas aišku yra gerai, bet tapęs protingu supranti, kad kalti „babkes“ šiaip jau protingiau nei „kalti“ knygas.

Per mokslus praleistas gyvenimo šansas

Skaitytojas Vilius gailisi, kad visą gyvenimą stengėsi būti geras mokinys: „Mano klasiokas baigęs 8 klases ir profesinę (mokyklą – DELFI), vežiojo prekes po Europą ir Jungtinius Arabų Emyratus. Sekėsi jam gerai, pasistatė namą, nusipirko sodybą, vedė gražią panelę. Nors jo verslai greitai baigėsi, bet kai yra būstas, sodyba, santaupų – galima gyventi. O aš buvau geras mokinys, tuo metu visą laiką skyriau studijoms. Šiandien mano alga 2500 litų į rankas, bet savo kampo neturiu, gyvenu su tėvais, tai kas gyvenime laimėjo? Žinoma jis, o ne aš. Praleidau savo gyvenimo šansą“.

Panašią istoriją atskleidė ir „Du pavyzdžiai iš gyvenimo“ pasivadinęs skaitytojas. „Vienas mano klasiokas 1990 m. pasuko verslo keliu be mokslų: iki šių dienų pasistatė namą, abiems vaikams nupirko butus, apmokėjo jiems aukštuosius mokslus, nupirko vaikams automobilius, 20 metų visa šeima važinėjo atostogauti po užsienio kurortus. O aš spjoviau į pinigus, pradėjau siekti mokslų, turiu 2 aukštuosius išsilavinimus, dabar užimu vadovaujamą postą, bet kokia mūsų šeimos materialinė padėtis? Gyvenam 2 kambarių bute kartu su senyva mama, vaikams sumokėti už mokslus pinigų neturim, automobiliai vaikams neįmanomi, o išvykti su šeima į užsienio kurortą bent viena karta per 20 metų taip ir liko tik svajonė. Mokslai, žinoma, gerai, bet ne visada ir ne visiems jie duoda naudos“, – savo gyvenimo patirtimi dalinosi skaitytojas.

Skaitytojas Dixi nuomone: „Aukštojo mokslo diplomas jokiu būdu nėra ir negali būti sėkmės gyvenime garantu. Lygiai kaip ir jo neturėjimas nėra pasmerkimas nesėkmei, tačiau išsilavinimas yra bilietas į tą gyvenimo loteriją, kurioje išlošti tikimybė yra didesnė“.

Nereiktų pamiršti, kad tie žmonės, kurie pasirinko kitą gyvenimo kelią ir nestudijavo, dar nereiškia, kad nesimokė savo profesijos. Skaitytojas pasivadinęs „nesutinku“ prieštaravo daugumos nuomonei: „Aš pats savo verslo pradžioje 1991 metais intensyviai siekiau žinių, bet ne universitetuose, o savarankiškai neatsitraukdamas nuo darbų . Šiai dienai žinau šimtą kartų daugiau negu baigęs universitetą jaunuolis“.

Poreikis mokytis įskiepijamas tėvų

Užvirė diskusija: dalis skaitytojų teigė, kad tik išsilavinę tėvai stumia savo atžalas siekti aukštojo mokslo, o ne tiek išprusę tėvai jo nevertina ir savo vaikų neskatina mokytis. Šiai nuomonei nepritariantys skaitytojai dalinosi įvairiomis gyvenimo istorijomis. „Mano tėtis buvo traktoristas, mama kolūkio buhalterė – tikrai ne inteligentija, tačiau aš visada savarankiškai siekiau maksimalaus rezultato. Šiais metais ginsiu technikos mokslų daktaro disertaciją, o ir su esamu išsilavinimu darbų pakanka. Studijų metu aplankiau užsienio šalis, susipažinau su daugybe žmonių tiek iš akademinės visuomenės, tiek iš verslo struktūrų. Manau, nereikia būti mokytojų vaikais, kad kažko pasiektum, tiesiog reikia nuosekliai siekti tikslo. Mokslas yra labiau kiekvieno žmogaus asmeniškai susikurtų tikslų įgyvendinimas“, – rašė Daktaru prisistatęs skaitytojas.

Tėvų sunkus darbas ir norėjimas savo vaikams geresnės ateities ir geresnio gyvenimo yra viena iš priežasčių, kodėl neišsilavinę tėvai ragina savo vaikus mokytis. „Mano mama bibliotekininkė, tėvas – vairuotojas, keturiese visą laiką gyvenome 40 kvadratų sovietiniam bute. Aš baigiau verslo administravimo magistro studijas ir podiplomines studijas Britanijoje. Manau kad kaip tik sunkios gyvenimo sąlygos mane „stūmė“ mokytis ir siekt kažko apčiuopiamo. Šiai dienai aš pats renkuosi darbdavį, ne darbdavys mane“ , – pasakojo skaitytojas Dainius.

„Mano tėvai paprasti žmonės, seneliai irgi, bet jie visą laiką buvo už mokslą. Gal todėl ir įgijau magistro laipsnį. Sunkiai dirbantys tėvai žino, kaip sunku nugarą lenkti, todėl stumia vaikus į mokslus, kad jiems nereikėtų juodų darbų dirbti“, – savo nuomonę išsakė prisistatyti nenorėjęs skaitytojas.

Lietuvos diplomai užsienio fabrikuose „dirba“

Dalis skaitytojų pasipiktino diskusija ir teigė, kad mokslo nauda ir svarba yra nediskutuojama. Kiti skaitytojai teigė, kad Lietuvos universitetų diplomai nieko verti: „Pilnos anglijos, norvegijos, vokietijos ir kitos šalys lietuviškų bakalaurų, magistrų dirbančių „juodus“ darbus, nes išvažiavus iš Lietuvos, lietuviškas išsilavinimas tampa nulinis“, – sakė „graudu matyti“ prisistatęs skaitytojas.

„Išsilavinimas visame pasaulyje yra vertybė ir bet koks diplomas atidaro daugiau durų ir nesvarbu Lietuvoje ar užsienyje, tik reikia noro ir ambicijos siekti aukščiau. Skirtumas tame, kad su diplomu emigrantai gali eiti dirbti arba į fabriką arba į ofisą – priklauso nuo žmogaus smegenų ir ambicijų, o be diplomo – tik į fabriką ar statybas“, – apie įgyto išsilavinimo naudą sakė skaitytojas.

Komentarus rašykite prisiregistravę

DELFI ragina skaitytojus savo poziciją išsakyti komentaruose užsiregistravus ir nesislepiant po anonimiškumo skraiste.

Nors jūs vis dar galite komentuoti anonimiškai, registruotiems vartotojams siūlome daugiau privalumų:

Jūsų žinutė pasirodys kartu su Jūsų pasirinktu paveikslėliu ir vardu.

Prie registruoto vartotojo žinutės bus rodomas ID simbolis, kuris patvirtina, kad tai yra registruoto vartotojo vardas. Jūs taip pat galėsite keisti šiuos duomenis arba bet kada komentuoti anonimiškai.

Vartotojo paskyros gali būti tarpusavyje susiję. Galite komentuoti iš pasirinktos paskyros su norimu paveikslėliu ir vardu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu būsite prisijungęs.

Prie Jūsų naujausių komentarų bus rodomas mini profilis.