„Lietuvos žinios“ rašo, kad, politikų įsitikinimu, tai viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo konfliktas.
Birželio 6 d. Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos paskirstė Kultūros rėmimo fondo lėšas, kuriomis finansuojami atrinkti prioritetinės veiklų rėmimo srities „Kultūros srities bendrieji tyrimai: meno, socialiniai, taikomieji, tarpdisciplininiai“ projektai. 86 380 litų atiteko viešajai įstaigai Ateities visuomenės institutui, turinčiam sukurti Nacionalinę kultūros mecenavimo strategiją. Prieš dvejus metus įkurto instituto vienintelė steigėja - kultūros ministro „darbiečio“ Šarūno Biručio patarėja Erika Furman.
„Toks sprendimas meta šešėlį ant Kultūros ministerijos. Ministras Pirmininkas aiškiai pasakė: ministerijos turi užsakinėti kuo mažiau tyrimų, kurie iš esmės yra tik pinigų švaistymas... Manau, dėmesį turėtų atkreipti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, - LŽ sakė Premjero patarėjas kultūrai Faustas Latėnas. Jo įsitikinimu, ministerijos inicijuojamų projektų neturėtų imtis jos vadovybėje dirbantys asmenys.
Dar griežčiau nusiteikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys. Pasak jo, šiuo atveju galima įtarti jau ne etikos, bet viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus. Ateities visuomenės institutą E. Furman įregistravo 2012-ųjų birželio 22 d. savo bute sostinės Savičiaus gatvėje. Registre tuo metu ji buvo įrašyta ir kaip šios įstaigos direktorė.
A. Bilotaitė kreipėsi į VTEK
Į informaciją netruko sureaguoti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė. Antradienį ji pranešė, kad kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama pateikti išvadą dėl galimo kultūros ministro patarėjos E. Furman viešųjų ir privačių interesų konflikto.
„Situacija, kai ministerijos skelbiamus konkursus laimi su tos ministerijos aukščiausiais pareigūnais artimai susijusios ar jų valdomos įstaigos yra Lietuvoje vis pasitaikantis tipinis viešųjų ir privačių interesų painiojimo pavyzdys. Ar konkrečiu Š. Biručio patarėjos atveju padėtis yra būtent tokia, turėtų atsakyti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Aišku tai, jog E. Furman buvimas ministro patarėjos pareigose, kai tos pačios ministerijos skelbiamame konkurse dalyvauja jos įkurta įstaiga, sukuria pagrindą abejonėms dėl interesų konflikto egzistavimo“, – kreipimąsi komentavo A. Bilotaitė.
Seimo narė atkreipia dėmesį, jog pagal galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo „vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“, kaip numato šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
