Pagal parengtą sprendimo projektą Panevėžio žydų bendruomenė prašė leidimo leisti įamžinti „Joint“ fondo veiklą. J.Zikaro gatvės pradžioje, kuri nuo 1923 metų trisdešimtmetį buvo vadinama Džoinso gatve už žydų suaukotus pinigus ketinama pastatyti stelą.
Miesto politinių kalinių ir tremtinių lyderis, konservatorius Raimondas Pankevičius perskaitęs maždaug trečdalį valandos trukusį raštą konstatavo, kad Panevėžio miesto taryba unikali tuo, kad visiškai nesivadovauja istorijos faktais.
Anot politiko Panevėžyje jau įamžintas vienas lietuvius skundęs ir prie jų tremties prisidėjęs žydas. Kitas neva tarnavęs slaptajai sovietų tarnybai, kuri net nužudytoms moterims šaudžiusi į tarpukojus, o gyvosioms – galvas suknežindavusios akmenimis.
„Per karą lietuviai išgelbėjo daugiausiai žydų, tačiau jų dėkingumas yra cinizmo viršūnė. Jie išsireikalavo pinigus už turėtą religinį turtą ir už tai, kad išmokas už išgelbėtus žydus mokėtų ne Izraelis, o Lietuva“,- rėžė R.Pankevičius politikams tylint ir besiklausant tarybos veiklos laiko reglamentą viršijančios kalbos.
Politikas tikino, kad per karą lietuviai išgelbėjo 56 tūkst. žydų, tačiau negirdėjęs nė vieno atvejo, kad žydai nuo fašistų ar sovietų teroro būtų išgelbėję nors vieną lietuvį.
R.Pankevičius teigė turintis keturiasdešimties Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų reikalavimą pirmiausia Lukiškių aikštėje pastatyti paminklą visų laikų Lietuvos tremtiniams, o tik paskui spęsti apie kitų įvykių įamžinimą.
Tokia R.Pankevičiaus kalba, nors jis dar prieš posėdį prasitarė žurnalistams, kad bandysiantis žydus parodyti jų vietą, tarybos nariams, o taip pat ir valdančiosios koalicijos atstovams buvo nesuprantama.
Socialdemokratas Povilas Vadopolas paragino iš žydų mokytis vienybės ir solidarumo, o nebesiknaisioti istorijoje, ners kiekviena tauta turi juodų dėmių.
Opozicijos atstovai tokį politiko išsišokimą pavadino didžiausia gėda ir teigė, kad jis visiškai supainiojo istoriją.
Gavęs žodį Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas konstatavo, kad R.Pankevičiaus kalba buvo purvas sumaišytas su tiesa. Jis patikino, kad fondo veiklos įamžinimo ženklas vykdant tarptautinį projektą bus statomas iš labdarai suaukotų pinigų, todėl, jo žodžiais, „ sarmata ir obidna“, kad kažkas tame įžvelgia kažką bloga.
R.Pankevičiaus atvirai nepalaikė nė vienas politikas, o dauguma abejojo jo pateiktais faktais. Netgi pats G.Kofmanas ironiškai pareiškė, kad politikas viską skaitė iš popieriaus, o žurnalistams teigė reikalausiantis posėdžio įrašo ir kreipsiantis į teismą.
„Jis atsakys už savo žodžius“, – konstravo G.Kofmanas.
