„Tai nereiškia, kad visi mokiniai turi būti pirmūnai, laimėti olimpiadose, bet turime matyti kiekvieno vaiko asmeninę pažangą, nuo ko jis pradėjo ir kuo jis baigė toje mokykloje. Pagal tai bus galima vertinti mokyklą“, – interviu LRT radijui sako jis.
Sveikindamas visus su naujų mokslo metų pradžia, švietimo ministras linkėjo, kad šventė neužsitęstų visus mokslo metus. „Noriu palinkėti, kad ta šventė neužsitęstų visus mokslo metus, kad mokiniai ir mokytojai, atėję į mokyklas, suprastų, jog iš tikrųjų atėjo darbui, o ne šventei. Būtent nuo darbo mokykloje, universitete, aukštojoje mokykloje priklauso mūsų jaunimo ateitis ir, manau, Lietuvos ateitis“, – teigia D. Pavalkis.
– Mokyklose šiemet mokysis mažiau moksleivių, tačiau auga pirmokų skaičius, jų ateis tūkstančiu daugiau. Galbūt mokinių mažėjimo tendencija po truputį traukiasi?
– Iš tikrųjų traukiasi. Mokinių mažės iki maždaug 2019–2020 m. Bet bendrai mokinių vis tiek mažėja keliolika tūkstančių. Žinoma, to nepalyginsi su 7–8 metų senumo duomenimis, kai mažėdavo net daugiau nei 20 tūkst. mokinių. Taigi visame šitame demografiniame „burbule“ yra ir gerų žinių.
– Artimiausiu metu mokytojai, kurie dirba gausesnėse klasėse, gaus didesnę algą už mokinių darbų tikrinimą. Kaip manote, ar tas priedas yra reikšmingas? Ir kiek jis reikšmingas?
– Jis, ko gero, nėra finansiškai reikšmingas. Bet manau, kad jis yra reikšmingas politiškai, nes mes aiškiai jau antrą kartą didindami mokinio krepšelį rodome, kad esame nusiteikę spręsti problemas, tinkamai vertinti ir mokyklų finansavimą, ir sykiu mokytojų uždarbį.
– Matyt, kad tų problemų vis dėlto yra. Dalis mokytojų nuo spalio 1 d. žada streikuoti. Jie reikalauja, kad būtų didinami atlyginimai. Ar yra šansų, kad jie galėtų kilti dar šiemet?
– Tik ne nuo rugsėjo 1 d. Manau, kad žmonės, kurie pateikė tokius siūlymus, patys puikiai žino, supranta, kad jie yra nerealūs. Tačiau yra mokytojų grupių, organizacijų ir profsąjungų, su kuriomis jau anksčiau buvome sutarę kartu sėsti prie vieno stalo ir kompleksiškai pažiūrėti į mokytojų darbo krūvio, užmokesčio problemas. Iš tikrųjų reikėtų įvardinti ne tai, kad algos yra mažos, o tai, kad, nesant krūviui, tų algų mokytojai neuždirba. Manau, kad poryt jau turėsime šios darbo grupės posėdį, jame žadėjo dalyvauti ir premjeras. Mano tikslas yra susėsti prie stalo ir pradėti tas derybas, kurios numatytų aiškią, ilgalaikę, ne 2–3 metų, bet 5–7 metų (ar net ir daugiau metų) apmokėjimo už darbą, darbo krūvio formavimo perspektyvą.
– Prieš kelias dienas minėjote, kad smukęs moksleivių žinių lygis. Ką žadate daryti, kad jis kiltų?
– Iš tikrųjų ne mes vieni tokias problemas sprendžiame. Rekomendacijos ir viena iš priežasčių, pasakanti, kodėl mokinių žinių lygis yra kritęs, yra tai, kad nėra nei savikontrolės, nei išorinės žinių kontrolės.
Nori nenori turėsime atnaujinti programas, investuoti, skatinti mokyklų pažangą. Metodinė pagalba, kartais – kvalifikacijos kursai būna rengiami kažkam, o iš tikrųjų jie turėtų būti rengiami kiekvienai konkrečiai mokyklai pagal jos poreikius, kylančius iššūkius.
Ir dar vienas dalykas – be didelio džiaugsmo, bet vis tiek turėsime pradėti vertinti vadovą, mokytojus ir mokyklą ne pagal „popierius“, o pagal konkrečius mokyklos pasiekimus. Tai nereiškia, kad visi mokiniai turi būti pirmūnai, laimėti olimpiadose, bet turime matyti kiekvieno vaiko asmeninę pažangą, nuo ko jis pradėjo ir kuo jis baigė toje mokykloje. Pagal tai bus galima vertinti mokyklą. Taigi laukia daug darbų.
– O kokia situacija su aukštosiomis mokyklomis? Ten taip pat yra smukęs žinių lygis. Regis, įstojo šiemet net ir tie moksleiviai, kurie nelaikė valstybinių egzaminų. Gal vis dėlto jau bus apsispręsta dėl tos minimalios kartelės, apie kurią kalbama ne vienerius metus?
– Kaip visą laiką paminiu, kad Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas tokias karteles įvedę. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi tokius balus, kad ta kartelė ten, ko gero, net ir nereikalinga, bet ten irgi nėra problemos ją įvesti. Taigi, jei dar pora didesniųjų universitetų prisidėtų, tai būtų jau įvykęs faktas, ir mes naujomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis tą tik įteisintume. Manau, kad ta kartelė nėra vienintelis aukštųjų mokyklų darbo kokybę gerinantis dalykas. Mes plačiau turėsime žiūrėti į šį reikalą.
– Pasigirsta svarstymų, kad priešmokyklinukai arba tie vaikai, kuriems iki mokyklos liko vieneri metai, į darželį turėtų eiti privalomai. Kodėl to reikia apskritai?
– Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui sėkmingiau įsitraukti į mokymąsi, į mokyklos pasaulį, todėl svarbu, norime kad šia galimybe pasinaudotų 100 proc. mūsų šešemečių. Dabar esame iš tikrųjų netoli tos ribos, nes priešmokyklines grupes lanko daugiau nei 90 proc. šio amžiaus vaikų. Tačiau priešmokykliniu ugdymu nepasinaudoja vaikai iš pačios jautriausios socialinės grupės – vienišų, socialiai neatsakingų tėvų vaikai. Tai dar labiau ateityje mokykloje padidina šių vaikų atskirtį nuo kitų vaikų. Taigi šito reikia.
– Šiuo metu taip pat vyksta diskusijos, kad pamokos kai kur galėtų vykti vėliau – ne nuo 8 val., o nuo 9 val. Ar pavėlinti pamokas turėtų spręsti pačios mokyklos? Mūsų žiniomis, vis dėlto yra atvejų, kai savivaldybės, darydamos spaudimą, tiesiogiai reikalauja mokyklų tas pamokas pavėlinti. Ministre, kaip turėtų būti?
– Pagal higienos normas pamokas galima pradėti ir nuo 8 val., ir nuo 9 val., bet daugumos mokyklų steigėja yra savivaldybė. Ir greičiausiai savivaldybė, paisydama ne tik mokyklos bendruomenės, bet ir miesto, transporto kamščių problemų, pasiūlė vėlinti pamokas. Žinoma, mokyklos bendruomenė dėl darbo laiko gali spręsti savarankiškai, bet kaip visada neužmiršti, kad yra ir daugiau suinteresuotų žmonių ir veiklų grupių, su kuriomis interesus reikia derinti. Tikiu, kad palengva tai išsispręs.
– Vis dėlto pirmadienį – šventė. Koks būtų Jūsų linkėjimas pradedantiesiems mokslo metus?
– Žinote, dar kai mokiausi mokykloje, man ta šventė asocijuodavosi su darbo pradžia. Iš tikrųjų sveikindamas su oficialia mūsų švente, žinių diena, noriu palinkėti, kad ta šventė neužsitęstų visus mokslo metus, kad mokiniai ir mokytojai, atėję į mokyklas, suprastų, jog iš tikrųjų atėjo darbui, o ne šventei. Būtent nuo darbo mokykloje, universitete, aukštojoje mokykloje priklauso ir mūsų jaunimo ateitis ir, manau, Lietuvos ateitis.
