Tiesa, ne visoose srityse numatomos smarkios permainos. Pavyzdžiui, mokyklų vadovų rotacija į ministro planus neįeina.
Pakvipo stojamaisiais balais
Švietimo ir mokslo ministerija ketina įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas. Atitinkamas Mokslo studijų įstatymo pakeitimas, tikimasi, bus priimtas per Seimo rudens sesiją.
"Šiais metais jūs girdėjote po stojimo į aukštąsias problemas - ir kritikos, ir visokių traktavimų. Šitą problemą vieną kartą reiktų išspręsti ir nauja Mokslo studijų įstatymo redakcija tam sudarytų sąlygas", - teigia švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Anot jo, tokiu būdu kasmet pirmakursių galėtų sumažėti apie 5-6 tūkstančiais - toks yra skaičius studentų, priimamų per trečią stojimo į aukštąsias mokyklas etapą, kurį vykdo patys universitetai.
"Tai pačių universitetų vykdomas priėmimas, ne per LAMABPO sistemą, jų net nesimato bendrojoje priėmimo sistemoje, pasirodo kažkada rugsėjo viduryje. Kaip taisyklė, balų skaičiumi vertinant, per pirmą priėmimą yra aukščiausi balai, antro priėmimo balai krinta kokiais 25 proc., trečiojo etapo balai iki minuso nenukrinta, bet nukrinta iki pat minimalių reikšmių, tai to trečio etapo, manau, turėtume nematyti", - sako švietimo ir mokslo ministras.
Paklaustas apie aukštųjų mokyklų reakciją į numatomą pertvarką, D. Pavalkis pažymi, jog vertinimas yra nevienodas.
"Vienos aukštosios labai nervinasi dėl to, kitos visai nesinervina ir aš manau, kad tie universitetai, kurie turi perspektyvą, save gerbia ir gerbia Lietuvos mokinius ir studentus, mokydami to, ko reikia ir taip, kaip reikia, tokį balą įsives be problemų", - tvirtina ministras.
Šiuo metu tokį balą yra įsivedę Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, taip pat Klaipėdos universitetas. Nors Lietuvos Sveikatos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas to nėra padaręs, ministro manymu, stojimų į šias aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, jog tai neturėtų sukelti problemų.
"Negalime priimti į aukštąjį mokslą tų mokinių, kurie nesimokė visus 12 metų ir su 0,5 ar 1 balu iš 10 - tai veda prie visiško aukštojo mokslo diplomo vertės paniekinimo, nes tas, kuris nemokėjo nieko - tikėtis, kad staiga pasidarys kitoks, pabaigęs kokią nors aukštojo mokslo discipliną - nemanau, kad yra daug prasmės. Kad jis sužinos, kaip suktis visuomenėje, kaip paruošti kažkokį diplomą, gal pasisamdyti grupę darbuotojų, kad jam parašytų bakalaurinį ar magistrinį darbą - taip, galbūt. Bet kad jis pats, kaip žmogus, įgys kompetencijų, žinių, tų, kurias mes vertiname diplomu - nelabai tikiu", - sako D. Pavalkis.
Įstatymo redakcija taip pat ketinama duoti tam tikras stabilumo garantijas universitetams dėl valstybės finansuojamų vietų skaičiaus.
"Norėtume, kad sutartys, kurios yra numatytos Mokslo studijų įstatyme, būtų tam tikra stabilumo garantija universitetams ir kolegijoms, kad nebūtų taip, jog vienais metais jie surinko šešis šimtus valstybės finansuojamų studijų krepšelių, kitais metais - nesurinko nei vieno ar surinko šimtą. Matome kelis universitetus, kuriuose kasmet valstybės finansuojamas vietas gaunančių studentų mažėja po kelis šimtus ir tas sukuria pakankamas ir finansines, ir moralines, sakykim, politines jų problemas", - pasakojo ministras.
Anot jo, tai būtų savotiškas universitetų įsipareigojimas valstybei - rengti tokius specialistus, kokių reikia, priimti gabius mokinius, o valstybė įsipareigotų, jog nebus staigių pasikeitimų kiekvienais metais.
Priešmokyklinį ugdymą ketina paversti prievole
„Yra paruoštas Vyriausybės nutarimas, įstatymo pataisos ir jos, pradėjus dirbti Vyriausybei, bus teikiamos Seimui patvirtinti, kad jau nuo kitų metų turėtumėme privalomą šimtaprocentinį priešmokyklinį ugdymą“, - antradienį žurnalistams sakė ministras, surengęs spaudos konferenciją Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre.
Pasak jo, Lietuvoje skirtingais duomenimis yra 1 - 2,5 tūkst. mokyklos nelankančių nepilnamečių, dalis jų emigravę į užsienį, tačiau dalis nesimoko.
Pasak jo, taip pat kalbamasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad pašalpos turi būti skiriamos net tik tiems tėvams, kurie atidirba viešuosius darbus, bet ir sudaro sąlygas mokytis savo vaikams eiti į mokyklą.
„Tad dėl to šimtaprocentinio lankymo, pasakyti, kad bus priimti visi reikiami įstatymai ir kad visi vaikai eis į metai iki mokyklos į tą priešmokyklinį ugdymą, negalima. Bet toks noras yra ir tai turime įstatymiškai deklaruoti“, - sako D.Pavalkis.
Vadovų rotacijai dar ne laikas
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis sako nepritariantis mokyklų vadovų rotacijai, nes jos sukeltų problemų regionų mokykloms, tačiau pasisako už rimtesnes atestacijas.
„Negaliu pasakyti, kad man labai patiktų rotacijų idėja, bet kad atestacija turėtų būti rimta kas penkeri metai - tai faktas“, - žurnalistams antradienį sakė ministras.
Anot jo, esminė problema yra nepakankama kai kurių mokyklų vadovų kompetenciją, kurios įvertinimą ir būtina griežtinti.
„Atestacija toliau vyksta popierinė - jei jis buvo kursuose, jei nepadarė kokių nors „juokų“, jis atestuojamas ir su juo sutartis yra pratęsiama. Jei mes sakome, kad turime daug mokyklų direktorių, tarp jų yra visokių, tai mes turime pakelti atestacijos kartelę, tada gal galime nuleisti konkursinę kartelę. Bet balansas turi būti išlaikytas“, - sakė D.Pavalkis.
Seime buvo svarstomas siūlymas įvesti mokyklų vadovų kadencijas, bet kol kas paramos nesulaukė.
Steigs Pedakogikos institutą
Pedagogikos institutas, kuris vertintų mokyklų ugdymo programas, turėtų būti įsteigtas dar šią žiemą, sako švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.
„Turime atskirus segmentus - matematikus, fizikus, lituanistus, kurie kiekvienas galvoja, kad reikia akcentuotis būtent į tą discipliną. Tai natūralu, tai turėtų būti visų savo mylinčių mokytojų interesas. Bet tokio centro, kuris pasakytų, kas išeina toje galvoje viską sudėjus, kaip tai koreliuoja su testais ir egzaminais, neturime. Tokia institucija gerinant kokybę yra būtina“, - antradienį žurnalistams sakė D.Pavalkis.
Anot jo, naujai steigiama institucija būtų kuriama Ugdymo plėtotės centro pagrindu, ji neturėtų pareikalauti papildomo finansavimo, nes būtų perskirstytas finansavimas tarp kitų institucijų.
„Jis (institutas - BNS) galėtų tikrai bus įsteigtas arba iki Naujųjų, arba tuoj po Naujųjų metų“, - sakė D.Pavalkis.
Įdėjai atkurti anksčiau veikusį Pedagogikos institutą viešą pritarimą neseniai išreiškė Lietuvos edukologijos universitetas.
Žada paramą užsienio lietuviams ir ne tik
Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti paramą studijoms.
Jie per šią savaitę turi pateikti paraiškas dėl tokios paramos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką.
Stipendijos dydis – 390 litų per mėnesį. Ji skiriama vienam semestrui konkursinės eilės tvarka ir išmokama kas mėnesį.
Socialinė išmoka – nuo 700 iki 1100 litų – skiriama įvertinus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
