"Net neakivaizdininkai nemoka visos studijų kainos, - pažymėjo R. Motuzas. Jo teigimu, iš biudžeto pinigų numatoma išlaikyti pastatus, mokėti už jų priežiūrą, leisti vadovėlius, organizuoti mokymą, nes "tai - valstybės pareiga".
Ministras užtikrino, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol nusistovės nauja paskolų studentams sistema, išliks valstybės finansuojamos vietos.
"Šių metų pabaigoje teiksime Vyriausybei ilgalaikį aukštojo mokslo planą, kurio sudėtinė dalis bus aukštųjų mokyklų finansavimas bei studentų įmokų dalis", - sakė ministras.
Studijų finansavimo ir mokesčio už mokslą pakeitimai šiuo metu aptariami su aukštųjų mokyklų bendruomenėmis. Taip pat svarstomi skirtingi valstybės paskolos grąžinimo būdai.
"Pavyzdžiui, jei specialistas nuvažiuos dėstyti į Šalčininkus, kur tuo metu trūks dėstytojų, valstybė nereikalaus grąžinti kredito. Tačiau, jeigu po studijų jis pasirinks uždarbiauti Dubline, paskolą turės grąžinti", - sakė ministras.
R. Motuzo teigimu, įvedus visuotinį mokestį už mokslą taip pat bus siekiama atsisakyti universitetų finansavimo lygiavos. Planuojama, kad dabartinį universitetų finansavimą pakeis "mokinio krepšelio" principu drauge su studentu į konkrečią aukštąją mokyklą "ateinantys" pinigai.
"Turėdami vienodas galimybes pasiimti paskolas, studentai galės laisvai rinktis studijų programas ir universitetus. Daugiau studentų turinti mokykla gaus daugiau pajamų, o nepopuliarios studijų programos - atkris", - aiškino ministras.
Mokslo ir studijų fondo duomenimis, 2004 metais valstybės paskolomis galėjo pasinaudoti 9350 studentų. Jiems buvo išdalyta 20,6 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. litų, skirtų tiksliniams mokesčio už mokslą kreditams, liko nepanaudoti.
"Mokesčio už mokslą kreditų nepopuliarumą nulėmė dvi priežastys. Visų pirma tai, jog kartą per semestrą suteikiama 500 litų paskola pervedama ne studentui, o aukštajai mokyklai. Kita priežastis - palyginti nedidelė paskolos suma, dėl kurios jaunuoliai nesiryžo pradėti tvarkyti dokumentų", - sakė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Mačernius.
Metų pabaigoje nepanaudoti mokesčio už mokslą paskolų pinigai buvo skirti populiarioms gyvenimo išlaidų paskoloms.
Norinčių gauti iki 36 minimalių gyvenimo lygių (4,5 tūkst. litų) paskolą gyvenimo išlaidoms kasmet yra daugiau nei pinigų. Todėl aukštosios mokyklos priverstos spręsti, ar maksimalią paskolą suteikti mažesniam skaičiui studentų, ar po mažesnę sumą padalyti didesniam skaičiui.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų šalies akademinio jaunimo galimybės pasiimti valstybės lengvatines paskolas - ribotos.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas, kurio metu buvo analizuota studentų socialinė padėtis 26 Europos šalyse, parodė, jog Kipre, Maltoje ir Didžiojoje Britanijoje beveik visi norintys gali paimti valstybės paskolas studijoms. Mažiausiai paskolas gaunančių studentų Europoje - nuo 11 iki 20 proc. - Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje.
2004 metais Lietuvoje valstybės paskolų užteko 5,7 proc. studentų.
Valstybės paskolos studentams pradėtos teikti 1998 metais. Pirmaisiais metais joms buvo skirta 2 mln. litų, o 2005 metais - jau 20 mln. litų.
