O kontrabanda auga pasimėgaudama. Kiekvienas akcizų kilstelėjimas kontrabandininkams-verslininkams praneša, jog didėja jų potencialių pirkėjų gretos ir kad jie gali pakelti savo parduodamų prekių kainas. Tiksliai išmatuoti kontrabandos masto neįmanoma. Mažiausiai apskaitomi tokie nusikaltimai, kurie neturi aukos ir nepadaro žalos konkrečiam asmeniui. Tokia ir yra kontrabanda - išskyrus kai kuriuos pasieniečius, akcizo mokesčių mokėtojus ir legalios produkcijos gamintojus, - visi yra patenkinti: vartotojai, kontrabandininkai ir kai kurie pasieniečiai ar muitininkai.
Vienas iš rodiklių, nuo kurio galima atsispirti spėliojant apie tikrąjį kontrabandos mastą, yra sulaikomų kontrabandinių cigarečių kiekis. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jis nuo 2001 metų kasmet išauga keliskart: 2001 metais sulaikyta 0,25 mln. pakelių, 2002 metais - 0,5 mln., 2003 metais - 1,5 mln. ir 2004 - 3,2 mln. pakelių. Neabejotina, kad, turint tokią gaudymo praktiką ir finansinę paramą iš ES, pagerėjo ir sieną bei muitinę saugančių pareigūnų darbo efektyvumas. Tačiau logiška, kad jei kontrabanda nedidėtų, kylant pareigūnų efektyvumui, sugaunamų kontrabandinių cigarečių kiekis galiausiai turėtų pradėti mažėti - nes pasunkėjęs sienos praeinamumas brangina galutinį produktą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) 2004 metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė rūkančiųjų kartais perka ir rūko kontrabandines cigaretes, nuolat jas perka penktadalis rūkančiųjų. Šie skaičiai ir sulaikomų cigarečių kiekio augimas rodo, kad net ir galimai pagerėjus sienos apsaugai ir pagaunant vis daugiau kontrabandos šis verslas plečiasi gerokai sparčiau nei anksčiau.
Problemų kyla ne vien Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijoje 2002 metais konfiskuota 1,35 mln. pakelių, o 2003 metais - 3,7 mln. pakelių. Didžiojoje Britanijoje po vienų futbolo rungtynių surinkti cigarečių pakeliai parodė, kad tądien stadione per 90 proc. rūkytų cigarečių buvo kontrabandinės. Didžioji Britanija vertina, kad dėl kontrabandinių rūkalų iš akcizų ir PVM negautos biudžeto pajamos yra apie 6 mlrd. eurų.
Padidėjęs akcizas byra į valstybės kišenę, o paaugęs kontrabandinių prekių pardavimo pelnas eina į tolesnes kontrabandinio verslo investicijas. Matydami tokias palankias verslo sąlygas, kontrabandos šulai idėjų nestokoja. Pradedant žemiausiu lygiu gerinamos "ichtiandrų", pagerintų-praplatintų visureigių vairuotojų, bobučių pardavėjų ir kitų mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygos. Baigiant aukščiausiu lygiu užsiimama bausmių prevencija - siaurinamas teisinis baudžiamų kontrabandinių veikų sąrašas, lengvinama Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė ar užsiimama bausmių kontrabandininkams prevencija teismuose.
Natūralu, kad, įkūrus kontrabandinę įmonėlę, kurioje jau veikia visos grandys, norisi išnaudoti esamas investicijas ir tais pačiais kanalais pervežti per sieną moterį, bombą ar urano strypelį, nekalbant apie batus, rūbus ir kitas "paprastas" prekes. Kitas būdas panaudoti gautus pinigus yra juos paskolinti tiems, kurie negali pasiskolinti iš oficialių šaltinių. Po karo su teroristais pradžios JAV rimtuose ir nerimtuose leidiniuose pasirodė publikacijos apie tai, jog dalis teroristinės veiklos buvo finansuojama iš tabako kontrabandos tarp valstijų, panašūs vertinimai pasigirsta ir dėl europinių teroristų finansų kilmės. Taigi Lietuvos kontrabandininkai-bankininkai turi galimybę į savo kišenę pasisodinti jei ne Europos, tai bent lietuviškus piktadarius.
Didėjantis kontrabandinių cigarečių prieinamumas užkerta kelią pasiekti sveikatos apsaugos ir nepilnamečių apsaugos tikslus. Vienas iš tikslų, kurių siekiama aukštais akcizais kurui, tabakui ir alkoholiui, yra valstybių noras mažinti bendrą šių produktų vartojimą dėl aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos. Pigūs kontrabandiniai tabako gaminiai užkerta kelią jo įgyvendinimui, nes gerokai pigesni kontrabandiniai gaminiai yra dažniausiai prastesnės kokybės ir daug lengviau prieinami vartotojui.
Didelių akcizų ar mažų cigarečių pakelių priešininkai argumentuoja, kad pigūs rūkalai taps prieinami vaikams, kurie paprastai neturi daug pinigų. Tačiau galimybė be jokios kontrolės įsigyti pigių kontrabandinių cigarečių užkerta kelią nutolinti rūkalus nuo nepilnamečių. Jeigu pigūs legalūs rūkalai dar gali būti kontroliuojami drausminant pardavėjus ir kuriant bendrą nepakantumo aplinką rūkalus nepilnamečiams parduodančioms struktūroms, tai turguje ar kioskelyje po prekystaliu esančių cigarečių galėtų nusipirkti kiekvienas pasiekiantis paduoti pinigus.
LLRI nuosekliai pasisako už mažesnius mokesčius ar cukrui, ar tabakui, nes vertina jų įtaką ne tik vartotojui ar gamintojui, bet ir visai ekonomikai. Todėl nors ir nepopuliaru ar rizikinga kalbėti apie akcizų tabako gaminiams mažinimą būtina pažvelgti į šios problemos priežastis ir pasekmes.
Kada prasidės rimtos diskusijos dėl akcizų politikos efektyvumo ir įtakos saugumui Europos Sąjungoje, yra tik laiko klausimas. Tiktai grėsmė saugumui ir išleistų pinigų kiekis, skirtas ES išorinių sienų apsaugai, kuria užsiima naujosios narės, privers šnekėti apie akcizų politikos kurso keitimą pradedant naikinti minimalią ribą, kurią turi pasiekti naujosios narės.
Pagal įvairius skaičiavimus įvertinus padidėjusius akcizus ir išaugusias Lietuvos gyventojų pajamas, 2008 metais tabako gaminių įperkamumas Lietuvos gyventojams bus mažesnis nei dabar, todėl besiplečiančios kontrabandinių tabako gaminių rinkos patenkinimas bus ateities kontrabandininkų pelno ir Lietuvos valdžios galvos skausmo šaltinis. Svarbu, kad jis peraugtų į europinį galvos skausmą, nes vaistai - sprendimas dėl mažesnių akcizų - yra Europos Sąjungos koridoriuose.
