aA
Vis labiau įsisiūbuojant konfliktui, kuris sugriovė dešimtmečius gyvavusius ryšius tarp Ukrainos ir Rusijos, Kijevas vis dar parduoda karinę įrangą savo kaimynei.
Paradoksas: Ukraina pati apginkluoja Rusiją
© RIA/Scanpix

Tai patvirtino Ukrainos gynybos pramonės pareigūnai, skelbia washingtonpost.com.

Ukrainos naujieji lyderiai pažadėjo sustabdyti šios įrangos tiekimą. Tai pagrindinės laivų variklių dalys, pažangi nusitaikymo technologija tankams ir Rusijos branduolinių raketų remontas. Tam, kad naujieji Ukrainos vadovai galėtų tai padaryti, šią savaitę buvo priimti nauji įstatymai. Kijevas tvirtina, kad tokia Ukrainos pagalba tolygi priešo apginklavimui karo metu, kadangi Maskva siunčia paramą Ukrainos rytuose veikiantiems separatistams, nors Kremlius šiuos kaltinimus įnirtingai neigia.

Deja, Kijevo siekiai nutraukti tokio pobūdžio ryšius sulaukė stipraus pasipriešinimo iš tokių kompanijų kaip „Motor Sich“ darbuotojų. Šioje Ukrainos pramonės įmonėje 27 tūkstančiai darbuotojų pagal užsakymą gamina variklius Rusijos kariniams sraigtasparniams ir lėktuvams. Dauguma vyresniųjų vadovų priklauso tam pačiam karinės pramonės sluoksniui, kaip ir jų kolegos Rusijoje.

Ukrainos gaminamos balistinės raketos SS-18 Satan
Ukrainos gaminamos balistinės raketos SS-18 Satan
© Reuters/Scanpix

„Mes turime nuosavą partiją, „Motor Sich“ partiją“, – pareiškė kompanijos atstovas spaudai Anatolijus Malyšas.

Tai komplikuoja Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pastangas santykiuose su Maskva laikytis naujo kurso, mat Ukrainos ir Rusijos ekonomikos ir toliau lieka labai persipynę.

Vis daugiau kraujo reikalaujantis konfliktas Ukrainos rytuose pakirto istoriškai artimus jos ryšius su didžiąja kaimyne. Po devynis mėnesius trunkančių protestų ir karo veiksmų, Ukrainos ekonomika yra gilioje recesijoje ir vargu, ar šalis gali prarasti darbo vietas, ypač pagrindiniuose rytiniuose pramonės regionuose, kur įsikūrę dauguma karinę įrangą gaminančių įmonių ir kur dauguma žmonių simpatizuoja Maskvai.

Analitikai mano, kad glaudūs ryšiai tarp dviejų šalių gynybos pramonių praėjus 23 metams po Sovietų Sąjungos žlugimo gali būti vienas tų veiksnių, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori leisti Ukrainai išslysti į Vakarų orbitą. Ukrainos gynybos įmonės kritiškai vertino Kremliaus milijardus dolerių siekiančias pastangas modernizuoti savo karines pajėgas, o tarp dviejų šalių įsiplieskęs konfliktas šios projektus sutrukdė.

Ukrainos gaminama įranga keliauja į Rusijos karinių laivų variklius. Ukrainos raketų orientavimosi sistemos neleidžia Rusijos išankstinio perspėjimo palydovams nuklysti nuo kurso. Ukrainos mokslininkai sukūrė Rusijos sunkiausias tarpkontinentines balistines raketas „SS-18 Satan“, o ukrainietiškos dalys naudojamos daugelyje Rusijos branduolinių ginklų.

Ukrainos gaminamos balistinės raketos SS-18 Satan
Ukrainos gaminamos balistinės raketos SS-18 Satan
© Reuters/Scanpix

„Būtų neprotinga nepakankamai vertinti Rusijos priklausomybę nuo Ukrainos karo pramonės komplekso“, – tyrimo analizėje teigia Londone gyvenantis karo analitikas Igoris Sutjaginas iš Karališkosios jungtinės tarnybos instituto (Royal United Services Institute).

Tuo metu, kai dar mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną Ukraina ir Rusija taps dviem atskiromis valstybėmis, Ukrainos mokslinių tyrimų centrai ir gamybos įmonės atliko pagrindinį vaidmenį Sovietų Sąjungos branduolinėje programoje. Iki šios dienos daugelio Ukrainos karinės pramonės įmonių koridorius puošia savo šalies atominę galią kūrusių sovietų generolų ir inžinierių portretai.

Žlugus Sovietų Sąjungai dauguma Ukrainos gynybos pramonės įmonių išlaikė savo senuosius ryšius, kaip ir senuosius įtarimus Vakarų atžvilgiu.

Gynybos ekspertas Antonas Mikhenka iš Kijevo „Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo tyrimų centro“ teigia, kad Ukrainos gynybos pramonės įmonės iš verslo su Rusija per metus gauna beveik milijardą dolerių (apie 2,58 milijardų litų). Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, Ukraina yra aštunta pagal dydį gynybos pramonės eksportuotoja pasaulyje. Analitikai teigia, kad apie 70 procentų Ukrainos gynybos eksporto keliauja per Rusiją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.