Mišiose po atviru dangumi dalyvavo šimtai tūkstančių tikinčiųjų, kurių dauguma buvo kviestinės Bažnyčios grupės iš visos Pietų Korėjos.
Tvyrant drėgnam karščiui, apeigos vyko Gvangvamuno aikštėje – pagrindinėje miesto ceremonijų erdvėje.
Dėl šių beatifikacijos mišių, kurios buvo pagrindinis popiežiaus penkių dienų vizito akcentas, buvo vykdoma didžiulė saugumo operacija – buvo uždaryti tiltai, gatvės ir metropoliteno stotys, ant aplinkinių biurų pastatų stogų buvo dislokuoti policijos snaiperiai, o pačių pastatų langai buvo užantspauduoti.
Garsiausias iš 124 beatifikuotų kankinių yra 18-ajame amžiuje gyvenęs turtingos aristokratų šeimos atstovas Paulius Yun Ji-chungas (Paulius Jun Džičungas), kuris tapo pirmuoju Korėjos katalikų kankiniu, kai 1791 metais buvo nužudytas po konflikto su konfucianizmo pareigūnais.
Kaip nurodo Katalikų Bažnyčia, per pirmuosius 100 metų po katalikybės atsiradimo Korėjos pusiasalyje 1784-aisiais, buvo nužudyta maždaug 10 tūkst. korėjiečių.
„Jie žinojo mokinystės kainą ... ir norėjo sudėti dideles aukas“, – per homiliją po trumpos beratifikavimo ceremonijos sakė Pranciškus.
1984 metais popiežius Jonas Paulius II lankydamasis Pietų Korėjoje 103 korėjiečius kankinius paskelbė šventaisiais. Šie kanonizuoti kankiniai buvo nužudyti už Kristų 1839 metais.
Dabar Pranciškus paskelbė palaimintaisiais pirmosios krikščionių persekiojimo bangos kankinius, nužudytus 1791 metais.
„Jie kviečia mus pagalvoti apie tai, už ką, jei jau taip, mes patys norėtume mirti“, – sakė popiežius.
Tęsdamas temą, kuri dominavo jo vizito metu, popiežius sakė, kad pamokos, kurias galima išmokti iš šių kankinių, dabartiniais laikais, kuriuos labiau žymi savanaudiškumas ir godumas, o ne auka, yra svarbios kaip visuomet.
„Jų pavyzdys gali daug pasakyti mums, gyvenantiems visuomenėse, kur greta didžiulio turto tyliai auga baisus skurdas, kur į neturtėlių verksmą retai atkreipiamas dėmesys“, – sakė jis.
Neįgaliųjų centre meldėsi už abortų aukomis tapusius kūdikius
Popiežius Pranciškus, šeštadienį Pietų Korėjoje lankydamasis ant kalvos įsikūrusioje bendruomenėje ligoniams ir neįgaliesiems, meldėsi abortų aukomis tapusių kūdikių atminimo sode.
Sprendimą į popiežiaus vizito darbotvarkę įtraukti apsilankymą Kotongnėje („Gėlių kaime“), kurio reputaciją temdė neįrodyti įtarimai finansinėmis machinacijomis, kritikavo kai kurios teisių gynimo grupės, kurios mano, kad šiame didžiuliame komplekse, esančiame 90 km į pietus nuo Seulo, siekiama izoliuoti smarkiai neįgalius žmones.
Tačiau šalininkai „Gėlių kaimą“ laiko puikiu Katalikų Bažnyčios rūpesčio užribyje atsidūrusiais ir paniekintais žmonėmis pavyzdžiu, šalyje, kur neįgalumas vis dar laikomas gėdingu.
Sutikdamas Pranciškų šiame slaugos centre, Čongdžu vyskupijos vyskupas sakė, kad daugelis žmonių, kuriais rūpinamasi Kotongnėje, buvo apleisti du kartus: iš pradžių – tėvų, o paskui – ir visuomenės, kur nedaugelis svarsto galimybę įsivaikinti neįgalų vaiką.
Pagrindiniame komplekso pastate, kuris vadinamas „Vilties namu“, popiežius vaikščiojo tarp neįgalių įvairaus amžiaus gyventojų, švelniai liesdamas jų galvas ir juos laimindamas.
Šį centrą 8-ajame dešimtmetyje įsteigė katalikų kunigas Oh Woong-Jinas. Jo ir kitų pareigūnų atžvilgiu prieš 10 metų vyko tyrimas dėl įtarimų grobsčius lėšas.
2007 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Oh Woong-Jiną dėl visų kaltinimų, o Vatikano atstovas Federico Lombardi sakė, jog penkias dienas truksiančio popiežiaus vizito organizatoriai nusprendė, kad apsilankymas Kotongnėje turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę.
Į Kotongnę popiežius atvyko po mišių Seulo aikštėje, į kurias buvo susirinkę maždaug 800 tūkst. žmonių.
