Kaip praneša english.rfi.fr, Prancūzijos ir Rusijos susitarimas, kuriame numatytas dviejų „Mistral“ klasės lėktuvnešių įsigijimas, sulaukė nemenko NATO dėmesio – dėl padėties Ukrainoje santykiai su Maskva įtempti kaip niekad.
Prancūzijai kritikos dėl sutarties su Rusija negaili ir JAV, kurios reikalauja, kad Paryžius sutartį nutrauktų.
Nepaisant spaudimo, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as neseniai pareiškė, jog pirmojo lėktuvnešio perdavimas vyks kaip suplanuota. Jis pridūrė, jog antrojo laivo likimas priklausys nuo „Rusijos požiūrio“.
Kaip teigia Rusijos ginkluotės eksportuotojo „Rosoboronexport“ vadovas Anatolijus Isaikinas, sumokėti už laivus planuojama tik 2015 metų lapkritį – kai bus pristatytas antrasis lėktuvnešis.
Anot A. Isaikino, Prancūzija kol kas savo įsipareigojimus dėl laivų statybos vykdo laiku, kaip kad ir buvo sutarta.
Prancūzija taps pirmąja NATO valstybe nare, kuri tieks Rusijai karinės įrangos.
1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. Lt) sutartis buvo pasirašyta 2011 metų birželį.
DELFI primena, kad prieš keletą savaičių Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Rusija gali pati pastatyti karo laivą, jei Prancūzija atsisakytų tiekti „Mistral“ tipo laivus.
Taip pat jis pridūrė, jog šis laivas bus netgi geresnis, nes galėtų plaukioti Arkties vandenyne ir būtų pajėgus pralaužti ledus.
„Nemanau, kad atsisakymas tiekti „Mistral“ tipo laivus naudingas Prancūzijos prezidentui. Tai sukels didžiulę krizę, teks mokėti netesybas, nes visa tai yra nurodyta sutartyje“, - įsitikinęs D. Rogozinas.
Taip pat jis pabrėžė, kad tuo metu, kai šie laivai buvo užsakyti, Rusija neturėjo tokių didelių laivų surinkimui būtinų technologijų, tačiau dabar šios technologijos jau yra, rašo naujienų agentūra
Anot D. Rogozino, 2013 m. Indijos užsakymu pastačiusi karo laivą „Vikramaditya“ Rusija pademonstravo, jog yra pasirengusi statyti tokius didelius laivus, ypač atsižvelgiant į tai, jog Krymo teritorijoje yra sausų dokų, kuriuose galima statyti šios klasės laivus.
