aA
Toks klausimas kyla atidžiau susipažinus su šio centro veikla.
Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Gerai žinoma, kad genocido užsakovais buvo Lietuvos komunistų partija (LKP), o jo vykdytojais- „ginkluotas komunistų partijos būrys“ t.y., NKVD, NKGB, MGB, KGB

. Ši organizacija turėjo platų savo agentų tinklą, kuris ir teikdavo čekistams būtiną informaciją, pagal kurią buvo sudaromi naikintinų „liaudies priešų“ sąrašai. Sutikime su teiginiu, kad be agentūrinio tinklo genocidas būtų praktiškai neįmanomas, todėl savanoriškai neprisipažinusių agentų pavardžių skelbimas būtų sveikintinas.

Ir Centro mokslininkams turėtų būti nesvarbi nei agento visuomeninė padėtis, nei jo partinės spalvos. Bet ar taip yra?

Čia verta pastebėti - šio Centro publikacijose nepavyko aptikti pavardžių tų TS-LKD veikėjų, kurie arba patys dalyvavo vykdant genocidą arba buvo vykdytojų talkininkais.

Atsitiktinumas tai ar ne? Nesiimu spręsti. Nors panaikinus Lietuvos komunistų partiją, dalis jos narių susibūrė po dabartinės TS-LKD „stogu“ ir tapo pikčiausiais buvusių savo idėjinių bendraminčių priešais, tų, kurie pasirinko LDDP, o vėliau LSDP vėliavą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ir tarp TS-LKD, ir tarp LSDP narių gali būti tokie patys kadaise suklydę žmonės. Bet gali būti ir taip, jog Centro valia dešiniųjų pažiūrų agentų nuodėmės pranyksta, vos tik jiems tapus garbingais TS-LKD nariais. Tuo metu „kitokio plauko“ buvusių agentų nuodėmės pasižymi neįtikėtinu tvarumu. Bet, kartoju, tai tik mano nuomonė. 

Tačiau, kai perskaitai 2012 metais Centro publikuotą „patikimų asmenų sąrašą“ (asmenų, kuriais pasitikėjo KGB), pradedi nebesuprasti ar Centre dirba mokslininkai, ar atsitiktiniai žmonės, kurių svarbiausias privalumas- ne mokslinė kvalifikacija, bet dešiniosios pažiūros.

Ką reiškia „patikimų asmenų sąrašas“. Pagal to laiko standartus visi asmenys, kurie turėjo teisę dirbti su slaptais dokumentais , buvo patikimi. Tokiais asmenimis buvo visų įmonių ir įstaigų vadovai, kadrų skyrių darbuotojai, teisėjai ir prokurorai, marksistinių disciplinų dėstytojai. Tai žino kiekvienas dar nenukvakęs pilietis.

Bet to, atrodo, nežino Centro „mokslininkai“, pateikę sąrašą su selektyviai parinktomis pavardėmis. Šiame sąraše puikuojasi tokio įžymaus veikėjo, kaip Kavarsko seniūno Algirdo Ganusausko pavardė. Skaitytojas gali pasakyti: na ir kas, tegu puikuojasi. Bet Centras pateikė sąrašą su tokiu padažu, kad kiekvienas gali pagalvoti, kad toks sąrašas – tai KGB agentų sąrašas. O tai jau turi įtakos Kavarsko seniūnijos gyventojams.

Nesvarbu, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Ganusauskas buvo užverbuotas, kad jis rašė agentūrinius pranešimus. Bet jis „patikimas asmuo“ todėl, atseit, galėjo būti užverbuotas. Nors pagal Centro vadovės Birutės Burauskaitės kvalifikaciją, kuri buvo išspausdinta vietiniame laikraštyje „Anykštoje“, A. Ganusauskas tėra tik „smulkus fruktelis“ . Jau vien tai parodo pačios B. Burauskaitės kaip Valstybės pareigūno niekinantį požiūrį į eilinius piliečius. Ar reikia Jums, gerbiamieji skaitytojai, pasakyti, koks būtų B. Burauskaitės likimas, jei ji būtų kurios nors Vakarų pasaulio agentūros vadovė ir ką nors pavadintų „smulkiu frukteliu“?

Kodėl miniu tik A. Ganusausko pavardę, nors minėtame sąraše yra ir kitos. Ogi todėl, kad Kavarsko apylinkėse esu gimęs, pažįstu jos žmones, gerai pažinojau ir tuos, kurie miškuose kovojo už mūsų laisvę ir vėliau buvo suguldyti Kavarsko aikštėje. Nė vienas Kavarsko žmogus man nepasakė, kad A. Ganusauskas buvo KGB agentas ir ką nors skundė. Tai kodėl Centras taip neatsakingai elgiasi su Lietuvos piliečiais? 

Kada žurnalistė Rita Briedienė paprašė Centro vadovės paaiškinti, ką visa tai reiškia, tai B.Burauskaitė sakė: „Nepatinka, važiuokit iš Lietuvos. Niekas čia jūsų nelaiko".

R. Briedienė taip komentuoja B. Burauskaitės elgesį: „Žodį niekas turėtume suprasti taip:  nė vienas žmogus čia mūsų nelaiko. Tai kas yra tas LGGRTC? Kokiu tikslu jis buvo kurtas? Kokios galios jam yra suteiktos? Ar šio centro ir jo direktorės turi bijoti net tie žmonės, kurie nė nežinojo, kad apie juos buvo rašomos charakteristikos? Ar visi, uždengtieji valstybės paslapties šydu, yra verti vieno nekaltai įskaudinto ir nepelnytai pažeminto žmogaus?“

Apie Centro veiklą byloja ir toks faktas, kurį pats patyriau. 1997 metais Centro (vadovė Dalia Kuodytė) pareigūnai man parodė KGB majoro Nachmano Dušanskio raportą vyresnybei apie jo susitikimą su vienu iš dabartinių TS-LKD politikų. 2013 metais kreipiausi į Centrą (vadovė B. Burauskaitė) prašydamas dar kartą man parodyti minėtą N. Dušanskio raportą. B. Burauskaitė atsakė, kad tokio raporto Centre nėra. Taigi dingo svarbus dokumentas, nepalankiai apibūdinantis TS-LKD politiko veiklą okupuotoje Lietuvoje.

Skaitytojui priminsiu, kas gi toks buvo KGB majoras N. Dušanskis. Jo veikla aprašyta Vikipedijoje ir įvairiose istorinėse publikacijose. 

Nachmanas DUŠANSKIS 1941 metais, dirbdamas Telšių apskrities NKVD skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, dalyvavo suimant Lietuvos gyventojus, kurie 1941 m. birželio 25 d. buvo nužudyti Rainių miške.

Užimdamas vadovaujančias pareigas MGB Kauno skyriaus 2N valdyboje, jis planavo ir organizavo „Tauro”, „Dainavos”, „Prisikėlimo” ir kt. partizanų apygardų štabų likvidavimą, asmeniškai dalyvavo operacijose likviduojant partizanų vadus V.Vitkauską-„Saidoką”, J.Lukšą-„Skirmantą” bei kitus, vieną iš paskutinių partizanų A.Kraujelį-„Siaubūną”, vadovavo A.Ramanausko-„Vanago” suėmimo operacijai. N.Dušanskis pasirašinėjo suėmimo orderius, asmeniškai dalyvaudavo tardymuose ir kankinimuose.

Nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse, 1989 metais nevaržomas išvyko iš Lietuvos (prieš tai pardavęs Kaune turėtą nekilnojamą turtą) ir apsigyveno Izraelyje.

Centrui neabejotinai žinoma, kas leido genocido vykdytojui N. Dušanskiui grąžinti turtą, jį parduoti ir nekliudomam išvykti į Izraelį. Tuo metu visa valdžia jau buvo Sąjūdžio rankose. Bet Centras tyli, nes jam prakalbus gali supykti TS-LKD vadovai.

Tai kas gi yra tas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras: valstybinė įstaiga ar TS-LKD filialas? Gal Centro veiklos auditas atsakytų į šį klausimą, kaip ir į klausimą, ar Centro vadovės asmeninės savybės atitinka būtinus standartus. 

Lietuvos žmonės, kurie turėjo reikalų su Centru, taip pat galėtų pateikti savo motyvuotą nuomonę