Už Užsienio reikalų komiteto parengtą pareiškimo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš - 1, 2 Seimo nariai susilaikė.
Pareiškime konstatuojama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga buvo vienos didžiausių civilizacijos blogybių - nacizmo sutriuškinimas. Tačiau tai pareikalavo milijoninių, pirmiausia Sovietų Sąjungos, aukų, žuvo milijonai ir kitų valstybių piliečių. Kare ypač nukentėjo žydų tauta, patyrusi brutaliausią nacių genocidą. Į karo sūkurį buvo įtrauktos ir skaudžiai nuo jo nukentėjo Baltijos valstybės. Pergalė prieš nacius Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms lėmė dešimtmečius trukusią okupaciją bei jos skaudžias pasekmes.
"Tragiškos karo pasekmės teko ir Lietuvai: daug gyventojų buvo ištremta priverstiniams trečiojo Reicho darbams, dalis jų žuvo aktyviai kovodami antinaciniame pogrindyje, - teigiama pareiškime. - Tad neabejotina pergalės prieš nacizmą istorinė reikšmė, nekelia abejonės ir pergalė prieš nacizmą kaip agresijos atsikratymas. Tačiau negalima pergale vadinti to, kas pratęsė kitų valstybių okupaciją, atnešusią nesuskaičiuojamų praradimų ir pamynusią demokratijos lūkesčius".
Anot pareiškimo, karo pabaigos paminėjimas visų pirma yra įsakmi pareiga prisiminti žuvusiuosius, kurių dauguma niekuo nekalti. "Raginame visus politikus įvykusio karo temos nenaudoti savo interesams ginti. Teisėjų ir kaltintojų pozicija čia netinka ir neleistina. Atlaidumas, pakantumas, susitaikymas ir istoriškai teisingas Antrojo pasaulinio karo pasekmių įvertinimas - geriausias įrodymas, kad iš karo pasimokyta", - sakoma pareiškime.
Pareiškime taip pat pažymima, kad atėjo laikas "visoms geros valios valstybėms, kartu ir Rusijai, šiandien siekiančiai artėti prie susivienijusios ir demokratinės Europos, matyti ir pripažinti tiek nacizmo sutriuškinimo, tiek Baltijos valstybių okupacijos aspektus, pagerbti ne tik nacizmo, bet ir bolševizmo aukas".
Be to, pareiškime Seimas išreiškė viltį, kad pakantumas ir tolerancija taps visuotiniu valstybių bei jos piliečių bendravimo principu.
Šią savaitę Baltijos šalių parlamentarai ketina paraginti Rusiją pripažinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją. Trečiadienį Estijos mieste Pernu prasidėsiančiame Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės šalių Tarybos 5-ajame bendrame posėdyje žadama priimti atitinkamą deklaraciją. Jos projektą parengė Estijos parlamentas.
Kreipimesi į Rusijos Valstybės Dūmą Baltijos Asamblėja ragina pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kančias bei žalą, kurią joms padarė totalitarinis komunistinis režimas ir karinė okupacija. Šia deklaracija siekiama pakeisti Rusijos, Europos Sąjungos ir JAV požiūrį į šį Baltijos šalims svarbų klausimą.
Šie dokumentai priimami artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms. Lietuvos ir Estijos vadovai Valdas Adamkus bei Arnoldas Riuitelis atsisakė Rusijos vadovo Vladimiro Putino kvietimo atvykti į Maskvą minėti pergalės prieš nacius 60-mečio. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nusprendė vykti į iškilmes.
