Kaip rašo „The Independent“, Angelos Merkel ir Vladimiro Putino kurtame plane yra dvi esminės ambicijos – stabilizuoti Ukrainos sienas ir ekonomiškai paremti, ypač nauju susitarimu, užtikrinančiu dujų tiekimą, finansinių sunkumų turinčią valstybę.
Ir visgi jei A. Merkel planas būtų priimtinas Rusijai, tarptautinei bendruomenei reikėtų pripažinti Krymo nepriklausomybę ir prijungimą prie Rusijos. Kai kurioms Jungtinių Tautų narėms gali būti sunku tai pripažinti.
Slaptoms deryboms artimi šaltiniai tvirtina, kad pagal pirmą stabilizavimo plano dalį, Rusija privalo nutraukti finansinę ir karinę paramą įvairioms separatistinėms grupuotėms, veikiančioms Ukrainos Rytuose.
Na o Ukrainos prezidentas turėtų sutikti neprašyti priėmimo į NATO.
Mainais už tai V. Putinas nesiektų blokuoti ar trukdyti naujiems Ukrainos prekybiniams ryšiams su ES pagal prieš kelias savaites pasirašytą susitarimą.
Antra, Ukrainai būtų pasiūlytas ilgalaikis susitarimas su Rusijos įmone „Gazprom“ dėl būsimo dujų tiekimo ir kainų. Šiuo metu susitarimo dėl dujų tiekimo nėra, Ukrainos dujų atsargos mažėja ir veikiausiai dar neprasidėjus žiemai pasibaigs, o tai šaliai gresia ekonominiais ir socialiniais sunkumais.
Susitarime įvardijama ir milijardinė kompensacija, kurią Rusija suteiktų Ukrainai už tai, jog ši neteko pajamų iš Juodosios jūros uosto nuomos Rusijos laivams Krymo ir Sevastopolio teritorijose.
Tačiau diskusijose dalyvavę asmenys trečiadienį teigė, jog „Vokietijos taikos planas tebėra svarstomas <...>. Derybos įstrigo dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos, bet tikimasi, kad (derybos) atsinaujins, kai bus atliktas tyrimas“.
Kaip rašo independent.co.uk, visi suinteresuoti pasiekti susitarimą. Tikėtina, derybos atsinaujins, jei dabar vykstantis Malaizijos lėktuvo katastrofos priežasčių tyrimai duos pakankamų rezultatų.
Vienas iš ambicingiausių Ukrainos prezidento Petro Porošenkos siekių – artimesni prekybiniai ryšiai su ES. Jis – ištikimas šalies proeuropietiško judėjimo šalininkas, nors nepriklauso jokiai politinei partijai. Jis rėmė 2004 m. Oranžinę revoliuciją, vadovaujant Julijai Tymošenko, buvo užsienio reikalų ministras.
Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų atstovo spaudai teigimu, nėra žinių, kad vyktų tokio pobūdžio derybos. Jis pabrėžė, jog praktiškai nėra tikimybės, kad JAV ar JK sutiktų pripažinti Krymo prijungimą prie Rusijos. Vokietijos ambasadoje nebuvo komentarą galinčio pateikti asmens.
Vokietijai aktualu pasiekti susitarimą vykstančiame ginče, nes Rusija – didžiausia jos prekybos partnerė. Valdžioje esant A. Merkel žymiai sustiprėjo Rusijos ir Vokietijos ryšiai, iki lėktuvo katastrofos A. Merkel vyriausybė buvo griežtai prieš baudžiamąsias sankcijas dėl komercinių ir diplomatinių priežasčių.
Stiprūs prekybiniai ryšiai tarp dviejų valstybių sustiprino A. Merkel valdžią, o ir Rusija suinteresuota glaudesniais ryšiais su ES.
„Tai Merkel sandoris. Ji dėl to tarėsi tiesiogiai su prezidentu Putinu. Jai reikia išspręsti ginčą, nes niekam nesinori, kad Ukrainoje tęstųsi įtampa ar kad Rusija būtų ignoruojama. Niekas nenori dar vieno Šaltojo karo“, – sakė su derybomis susijęs asmuo.
Politologo Tomo Janeliūno teigimu, kalbos apie tokį susitarimą greičiausiai yra tik spekuliacijos, kadangi independent.co.uk nepateikia jokių rimtų šaltinių.
„Kad Rusija gali laikytis panašios pozicijos, aš tikiu, nes ji tikrai norėtų gauti tylų Vakarų pritarimą savo veiksmams, jos interesų pripažinimą dėl taikos. Tačiau man atrodo mažai tikėtina, kad toks susitarimas iš tiesų egzistuoja“, – naujienų portalui LRT.lt sako politologas.
Anot T. Janeliūno, jei V. Putinas iš tiesų siūlytų tokias sąlygas, o Angela Merkel jas svarstytų, toks susitarimas būtų visiškas Vakarų apkvailinimas.
„Rusijai ilguoju laikotarpiu vis tiek reikia destabilizuoti ir susigrąžinti politinę įtaką Kijeve. O tariamos „paliaubos“ su Vakarais ir gauti pripažinimai, kad viskas, ką iki tol darė Rusija, yra „teisėti jos interesai“, tik užtvirtintų neišvengiamą Rusijos sėkmę Ukrainoje“, – teigia T. Janeliūnas.
Vokietijos vyriausybė: V.Putinas ir A.Merkel nėra parengę jokio plano
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Christianas Wirtzas liepos 31 d. laikraščio „The Independent“ išspausdintus pranešimus dėl neva egzistuojančio slapto situacijos Ukrainoje sureguliavimui skirto plano, kurį aptarė A. Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pavadino neturinčiais pagrindo.
Kaip praneša UNIAN, britų leidinys, remdamasis neįvardintais šaltiniais, pranešė, jog Vokietijos ir Rusijos vadovai yra parengę slaptą planą, kuriuo numatomas Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo pripažinimas mainais į naują susitarimą bei Ukrainos sienų stabilizavimą.
