aA
Taivane, trečiame geriausiame industriniame universitete Azijoje, mechatroniką studijuojantis Mindaugas Ramaška sako, kad tai yra viena gražiausių ir draugiškiausių jo gyvenime matytų šalių.
Lietuvis – apie draugiškiausią matytą šalį
© Reuters/Scanpix

„Teko pasaulyje būti 51 šalyje, bet sulyginti tokį grožį, kas yra rytinė Taivano pakrantė, galėčiau tik su Ekvadoro žaliaisiais kalnais. Iš tikro vaizdas, kalnai, atmosfera – viskas yra labai super“, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo M. Ramaška.

Keliavęs po pasaulį M. Ramaška nusigavo iki Taivano. Apžiūrėjęs salą vyras po to ten grįžo studijuoti – dėl žmonių ir jų kultūros.

„Ten yra didžiausias žmogiškumo rodiklis. Vertinant Ameriką, ji mėgsta kapitalizmą. Kinija mėgsta komunizmą. Kad pajustum žmogiškumą, kad žmogui žmogus yra žmogus – tai labiausiai pasijunta Taivane“, - kalbėjo M. Ramaška.

Jis papasakojo istoriją, parodančią, kaip šiltai Taivane žmonės priima kitus, visai nepažįstamus žmones.

„Buvo toks variantas: einu gatve, ir prieš mane ateina moteris. Ji pasisveikina ir klausia, kur einu. Atsakau, kad einu pažiūrėti vieno didžiausio pasaulio pastatų, kas irgi yra Taivane. Tai ji sako: gerai, aš tave palydėsiu. Tad ta moteris, nors ėjo kita kryptimi, su manimi ėjo pora kilometrų, pasakodama apie Taivaną, ką čia galima rasti, kokią kultūrą ir pan. Po kiek laiko aš sutinku pažįstamus, ir ta moteris man sako: jei tu juos pažįsti, aš palieku tave su jais ir aš einu. Ir ji apsisuka ir eina tuo keliu, kuriuo ėjo prieš mane sutikdama“, - su šypsena pasakojo M. Ramaška.

Pasak jo, Taivane tarp žmonių yra labai didelis grįžtamasis ryšys, mainai vieni su kitais vyksta labai lengvai.

„Nesvarbu, ar tu atsidėkosi jam, ar kas nors kitas atsidėkos – tas gerumas grįžta per kitus, nebūtinai per tą žmogų, kuriam tą gerumą suteikei“, - kalbėjo jis.

M. Ramaškos teigimu, Taivane prisitaikyti nėra sunku – dėl didelio žmogiškumo ten esą net taisyklių nereikia, o žmonės mielai priima atvykėlius.

„Aišku, gal yra kažkiek kalbos barjero, ne visi mokykloje mokėsi anglų kalbos, bet jei reikia, tikrai gali susišnekėti“, - sakė jis.

Gyvenant Taivane, M. Ramaškai trūko nebent giros ir juodos duonos, tačiau tėvynės ilgesio jis nepatyrė.

„Kai ten gyveni, jei esi kažkiek užsiėmęs, jei tai nėra pabėgimas iš kažkur, viskas yra tvarkoje. Tu turi ką veikti ir tas liūdesys ar pasiilgimas kompensuojamas kitais dalykais, kitais žmonėmis, kitomis veiklomis“ – dalinosi patyrimu M. Ramaška.

Visą laidos „Salos“ įrašą klausykite čia.

Žinių radijas