Parlamento vadovė sako esanti nustebusi, kodėl šiuo atveju padaryta išimtis. „Prancūzija turėjo pasverti - verslo sandoris ar geopolitinė situacija, nes tos sankcijos, kurias taiko Amerika ir ta pati Europos Sąjunga, taip pat liečia verslą. Kažkodėl Prancūzijai buvo padaryta išimtinė galimybė jį parduoti“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Kalbėdama apie sankcijas Rusijai ji tuo pačiu sakė, jog svarbu ir neperžengti ribos, „nes pasauliui nereikia naujo karo“. „Tas sankcijų taikymas turi turėti tam tikras ribas. Man šiek tiek nepatinka, kad šalia sankcijų nevyksta jokie derybiniai procesai, jokie politiniai kalbėjimaisi. Ta izoliacija man atrodo šiek tiek grėsminga. Turi būti visom priemonėm dirbama ir man trūksta politinės diskusijos. Vis dėlto reikia kalbėtis ir su Rusija“, - kalbėjo L. Graužinienė.
Antradienį ES diplomatai Briuselyje paskelbė, kad ginklų embargas Rusijai bus taikomas tik būsimiems sandoriams. Toks sprendimas reiškia, kad Prancūzija gali tęsti dviejų Prancūzijos karo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis taip pat patvirtino, kad ES sutarė išplėsti pareigūnų ir įmonių „juodąjį sąrašą“, uždrausti investuoti į svarbius Krymo ekonominius sektorius, sustabdyti prekybą kelių Rusijos bankų akcijomis ir apriboti tam tikrų technologijų pardavimą. R. Karoblio teigimu, sankcijos bus taikomos ir Rusijos nacionaliniam komerciniam bankui.
ES ekonomines sankcijas Rusijai įvedė pirmą kartą. Valstybes nares imtis griežtesnių priemonių paskatino Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofa Rytų Ukrainoje. Vakarai teigia, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai, ginkluotę gavę iš Rusijos.
