Pajūrio apgyvendinimo paslaugų katalogas PrieJūros.LT atliko apklausą, kurios metu teiravosi pajūryje nuomos paslaugas teikiančių žmonių, ar pasikeitė poilsiautojų elgesys bei kultūringumas per penkerius dešimt metų, kokių poilsiautojų labiausiai laukiama, o kokių vengiama. Rezultatai parodė, jog apie 80 proc. respondentų teigė, kad poilsiautojai tapo žymiai kultūringesni, pasitaiko vis mažiau incidentų, kai tyčia niokojamas inventorius, apvagiama.
Pasak poilsinių šeimininkų, seniau neretai pasitaikydavo atvejų, kai išvažiuodami poilsiautojai išsiveždavo arbatinukus, dušo reikmenų komplektus, pakabas, virtuvės įrankius, spinteles ar net didesnius daiktus, pavyzdžiui, lovos dugną, o užsakę apartamentus dviem asmenims atvykdavo su dešimties žmonių kompanija ir nakvodavo miegmaišiuose ant kambario grindų. Šiuo metu tai - reti atvejai. Pasitaiko tik elementarių buitinių gedimų, netyčia sudaužytų indų ar veidrodžių.
Nuomotojai pastebėjo, kad vis dažniau atvykę svečiai teiraujasi apie galimybę rūšiuoti šiukšles, išvykdami sutvarko patalpas, nors nuomos sutarties sąlygose tokio reikalavimo nėra.
Mažiau nei penkerius metus nuomos paslaugas pajūryje teikiantys žmonės nurodo nekultūringų poilsiautojų apskritai nesutikę, o jei ir pasitaikė, tai - vienetai, išskirtiniai atvejai.
Nuomotojai prisipažino turintys tam tikrus stereotipus, kuriais vadovaudamiesi bando atskirti tvarkingus poilsiautojus nuo tų, iš kurių galima laukti bėdos. Vieni sakėsi vengiantys vyrų kompanijų, kiti - mažesnes pajamas gaunančių žmonių, treti - kauniečių, rusų, lenkų ar latvių, ketvirti - rūkančių asmenų, dviratininkų ar merginų ilgais plaukais, nes šios esą dažnai užkemša dušo kabinas. Tačiau nuomos teikėjai taip pat pastebėjo, jog šie stereotipai ne visuomet padeda išvengti žalos - kartais daugiausiai problemų kyla su poilsiautojais, iš kurių mažiausiai to tikimasi.
Nuomotojai tikino, kad poilsiautojai tapo reiklesni ne tik sau patiems, bet ir nuomos paslaugų kokybei. Vis daugiau žmonių pageidauja komforto, numerių su atskiromis virtuvėlėmis ir vonios kambariais, arčiau miesto centro, o kambarių su bendrais patogumais poreikis vis mažėja.
Taip pat vis daugiau žmonių nenori palikti namuose augintinių ir ieško galimybių ilsėtis kartu su jais, tačiau naminiai gyvūnėliai vis dar mažai kur pageidaujami. Šunis vestis į paplūdimį draudžiama, tad jų šeimininkai dažnai palieka keturkojus draugus nuomojamose patalpose, kur šie visą dieną skalija ir trukdo ilsėtis kaimynams. Gyventojai su katėmis taip pat nelabai laukiami, nes jiems išvykus tose pačiose patalpose negali apsistoti alergiški žmonės, o jų, pasak nuomotojų, dabar labai daug.
Daugelio nuomotojų labiausiai laukiami klientai - porelės ir šeimos su vaikais. Juos poilsinės stengiasi prisivilioti įvairiomis nuolaidomis, nes tai - ramūs ir dažniausiai tvarkingi poilsiautojai. Vis dėlto ir jie kartais sau leidžia per daug - vaikai paleidžiami lakstyti po namus ir migdomi lovose be sauskelnių, neprižiūrimi pripiešia ant sienų, o vietoj smėlio dėžės su kastuvėliais ir kibirėliais įsikuria gėlyne.
Tuo tarpu jaunimo kompanijos, kurių baidosi beveik visi nuomotojai, vis dažniau nustebina, jie tampa kultūringesni ir supratingesni.
Nuomotojai atskleidžia, kad lietuvių ir į Lietuvos pajūrį atvykstančių užsienio svečių požiūris į poilsį bei laisvalaikio praleidimo būdus dažnai skiriasi.
Mūsų tautiečiai mėgsta atvykti į pajūrį trumpam (2-5 dienoms), o daiktų atsiveža tiek, kad vos sutalpina į automobilį. Jie keliasi gana vėlai, maistą gamina namuose, apartamentuose praleidžia daugiau laiko nei prie jūros ar lankydami miestą ir aplinkines vietas. Vakaronėms dažniausiai taip pat pasirenka nuomojamas patalpas.
Užsieniečiai atvyksta ilgesniam laikui, tačiau turi kur kas mažiau mantos. Jie atsikelia anksti rytą, papusryčiauja ir išeina. Grįžta mieste pavalgę pietus, pailsi, persirengia ir iškeliauja vakaroti į kavinę. Namuose gamina nebent pusryčius ar nedidelius užkandžius.
Tačiau, nuomos paslaugų teikėjų manymu, šiuos lietuvių ir užsieniečių skirtumus lemia ne vien žmonių būdo ypatumai, bet ir finansinės galimybės.
