Pasak A. Illarionovo, V. Putino taktika paprasta – diktuoti darbotvarkę Vakarų lyderiams taip, kad jie diskutuotų apie senas problemas ir užmirštų rūpintis tuo, kas laukia ateityje. Pavyzdžiui, pasaulis kalba apie žudynes Maidane, o tuo pat metu V. Putinas pasiima Krymą, Vakarai pastebėjo Krymo okupaciją, V. Putinas ėmė siųsti ginkluotę kovotojams rytinėje Ukrainos dalyje - ir taip pasaka tęsiasi be galo.
Buvusio V. Putino patarėjo teigimu, panašiai buvo ir Sirijoje, kur V. Putinas irgi pasiekė diplomatinę ir politinę pergalę prieš Vakarus.
V. Putinas nuolat keičia darbotvarkę
A. Illarionovas pirmadienį viešėjo Vilniuje, kur dalyvavo diskusijoje „Naujos hibridinio karo atmainos“. Pasak jo, V. Putino veikimo stilius gali būti apibūdinamas dviem terminais – formaliuoju legalizmu ir reikalavimų eskalacija.
Formalusis legalizmas labiausiai išryškėjo Ukrainos atveju. Pavyzdžiui, V. Putinas daugybę kartų tvirtino, kad buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius yra tikrasis Ukrainos valstybės vadovas, nors jis pats pabėgo iš Ukrainos – kitaip tariant į klausimą jis žiūrėjo grynai formaliai.
V. Putinas taip pat pasistengė surengti okupendumu vadinamą referendumą Kryme bei pasirūpino Rusijos Dūmos leidimu įsiveržti į Ukrainą.
Kitas svarbus V. Putino veikimo stiliaus elementas, pasak A. Illarionovo, reikalavimų eskalacija arba nuolatinė darbotvarkės kaita.
„Mes matėme, kaip tai suveikė Sirijoje. Kaip pamenate, prieš metus po trejų Sirijos pilietinio karo metų Vakarų vyriausybės buvo pasirengusios įsiveržti į Siriją, JAV net rengėsi smogti tikslinius smūgius Sirijoje. Tada Basharas al-Assadas panaudojo cheminį ginklą, mirė tūkstančiai civilių. Pasinaudodamas tuo, V. Putinas pasiūlė vadinamąjį sprendimą problemai, vyko derybos, B. al-Assadas atidavė cheminius ginklus, tačiau tapo legitimia derybų šalimi ir buvo legalizuotas per Vakarų derybinį procesą. Rezultatas – JAV atsisakė planų smogti smūgius Sirijai ir kas dabar vis dar valdo Damaską? V. Putino sąjungininkas B. al-Assadas“, - teigė šiuo metu Vašingtone dirbantis A. Illarionovas.
Jo nuomone, panaši situacija vyko Ukrainoje, tik dar intensyviau.
Pasak A. Illarionovo, pirmiausia V. Putinas pradėjo ekonominį, prekybinį ir finansinį karą prieš Ukrainą, o tai lėmė Ukrainos ekonomikos staganciją bei recesiją.
Paskui Rusijos prezidentas privertė nuo jo priklausomą Ukrainos vadovą V. Janukovyčių nepasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga. Tai dar labiau paskatino Ukrainos ekonomikos lėtėjimą.
„Kai žmonės išėjo į Maidaną protestuodami prieš tokį užsienio politikos posūkį, V. Putinas vėl pakeitė elgseną, 2014 m. sausio mėnesį sukurstydamas drakoniškus įstatymus Ukrainos parlamente ir brutalią policijos elgseną prieš demonstrantus. Kai žmonės sukilo prieš tuos drakoniškus įstatymus ir brutalią jėgą, V. Putinas vėl pakeitė planus sukurstydamas „dangiškosios šimtinės“ nužudymą Maidane“, - kalbėjo A. Illarionovas.
Kai Europos Sąjungos šalių vyriausybės ėmėsi masinių žudynių tyrimo, V. Putinas okupavo ir aneksavo Krymą. Kol Vakarų dėmesys buvo sutelktas į Krymą, V. Putinas pradėjo destabilizaciją Pietų ir Rytų Ukrainoje.
„Kai Ukraina ir pasaulis dorojosi su žiaurumais Rytų Ukrainoje, V. Putinas vėl pakeitė darbotvarkę sukoncentruodamas karines pajėgas prie Ukrainos sienos ir gąsdindamas tiesioginiu įsiveržimu. Kai Vakarų lyderiai tūkstantis pirmą kartą perspėjo neperžengti dutūkstantosios raudonos linijos, V. Putinas vėl pakeitė darbotvarkę pasiųsdamas kariškius ir ginkluotę į Donbasą. Kai Ukraina pradėjo dorotis su šia problema, V. Putinas ėmė šaudyti į Ukrainos pajėgas iš Rusijos teritorijos su „Grad“. Kai pasaulis net nebuvo pasiruošęs reaguoti į šitą naują iššūkį, įvykdytas teroristinis aktas numušant keleivinį lėktuvą su 300 nekaltų gyvybių. Ir dabar visi pasaulyje diskutuoja, kaip sustabdyti teroristinius aktus nekreipdami dėmesio, kas vyksta Rytų Ukrainoje“, - piktinosi buvęs V. Putino patarėjas.
Netiki sankcijų galia
A. Illarionovas taip pat sakė netikintis sankcijų galia. Jo nuomone, vienintelė sankcija, kuri būtų turėjusi įtakos V. Putinui ir Kremliui – tai užsienio valiutos rezervų įšaldymas, tačiau tai reikėjo daryti kur kas anksčiau, nes viso užsienio valiutos atsargos atitrauktos iš Vakarų finansinių institucijų.
„Aš esu labai skeptiškas dėl sankcijų. Tiesiog iš principo. Visoje sankcijų istorijoje nemačiau, kad koks nors agresorius, kas jis bebūtų (ar Saddamas Husseinas, ar Kim šeima, ar Iranas) pakeistų elgesį dėl sankcijų. Tiesiog nesu matęs jokio įtikinančio sankcijų pavyzdžio. Ypatingai dėl to, kad visos šalys, kurios sulaukė sankcijų, yra kur kas mažesnės už Rusiją, jų ekonomikos mažiau diversifikuotos nei Rusijos. Juk akivaizdu, kad viskas pasaulis nedalyvaus pritaikant sankcijas, bus daugybė šalių, kurios to nenorės, net Europa nelabai trokšta jas taikyti“, - sakė A. Illarionovas.
„Neįmanoma kalbėti apie sankcijas rimtai, nes sankcijos prieš keletą žmonių ir keletą kompanijų nepakeičia esminės ekonominės ar politinės politinės situacijos Rusijoje. Dar daugiau, tos sankcijos patvirtina tiesą, kurią režimas pristato visuomenei. Jie sako: žiūrėkite, tie Vakarai tauškia niekus, bando bando mus sustabdyti. Taigi nors sankcijos neefektyvios, jos panaudojamos propagandai. Mano nuomone, šiuo konkrečiu atveju buvo galima taikyti tik vieną sankciją – užšaldyti užsienio valiutos atsargas mažiausiai šių metų vasarį-kovą. Taikant tokią sankciją dalyvauti turėtų dalyvauti JAV, Europa, Federalinis rezervų bankas, Centrinis Europos bankas“, - pridūrė analitikas.
Jo teigimu, 2014 m. vasarį-kovą Rusijos užsienio valiutos atsargos sudarė apie 600 mlrd. dolerių, tai būtų buvęs didelis smūgis Kremliui. Tačiau, pasak A. Illarionovo, kadangi to nebuvo padaryta, Rusijos subjektais ir centrinis bankas atitraukė savo atsargas iš JAV ir Europos finansinių institucijų.
Pasak A. Illarionovo, vienintelis būdas sustabdyti Kremlių ir dėti pastangas, kad Rusija taptų demokratiška šalimi.
B. Obama galėjo viską pakeisti?
A. Illarionovas taip pat teigė, kad iš esmės JAV prezidentas Barackas Obama galėjo viską pakeisti, jeigu būtų elgęsis ryžtingai. Jis pabrėžė, kad Krymo okupacija ir aneksija yra pirmasis tokio lygio tarptautinių susitarimų pažeidimas nuo 1945 m.
„Nelaimei, buvo aišku, kad nei Europa, nei JAV nieko negali padaryti. Net neutralūs stebėtojai taip manė. O V. Putinas ar Kremlius juo labiau“, - sakė buvęs V. Putino patarėjas.
„Jeigu B. Obama vasario pabaigoje ar kovo pradžioje būtų elgęsis kaip George'as Bushas jaunesnysis 2008 m. rugpjūtį, tikriausiai Krymo aneksijos nebūtų buvę. Šiuo konkrečiu atveju tik B. Obama galėjo pasiekti kažkokių pokyčių. Jeigu jis būtų elgęsis labai greitai ir įtikinančiai. Bet jis taip nesielgė, dar daugiau – jis kalbėjo taip, kas V. Putinui galėjo tapti paskatinimu. Jis pasakė, kad nenaudos karinių pajėgų jokiais atvejais. Kremlius tai traktavo kaip kvietimą tęsti agresiją prie Krymą ar Rytų Ukrainą“, - sakė A. Illarionovas.
2008 m. rugpjūčio mėnesį kilo Rusijos-Gruzijos karas, kurio metu Rusija atplėšė separatistinius regionus Pietų Osetiją ir Abchaziją – šios dvi dalys paskelbė nepriklausomybę, kurią pripažįsta tik Rusija ir kelios kitos pasaulio valstybės.
A. Illarionovo manymu, šiuo atveju suveikė lyderio asmenybė: B. Obama negali pasigirti panašumu į Winstoną Churchillį, Ronaldą Reaganą, Margaret Thatcher.
