Mergina pasakoja, kad jos vardas buvo pakeistas į Mariją Preidą, bet ji užaugo kaip normalus vaikas, rašo „Daily Mail“.
Nepaisant to, kad Olga augo mylima, ja buvo rūpinamasi, mergaitei visuomet rūpėjo tikroji jos kilmė. Užaugusi ji susisiekė su Interpolu ir jai pavyko surasti savo tikrąją šeimą Baltarusijoje. Grįžusi į Baltarusiją mergina dalyvavo grožio konkurse ir tapo jo nugalėtoja.
Olgai Romanovič buvo 4 m., kai grupė romų ją prievarta pagrobė iš tikrosios motinos Tamaros.
Romai mergaitę pagrobė apgavę jos motiną ir įkalbėję ją nueiti į parduotuvę nupirkti pakelio cigarečių.
Po to mergaitė už auksinius auskarus buvo parduota kitai romų tautybės moteriai Soroki miestelyje, netoli Ukrainos sienos.
Mergina papasakojo leidiniui „Komsomolskaja pravda“: „Romų šeimoje jaučiausi ypač mylima, jie užaugino mane geriausiai kaip tik sugebėjo. Bet visuomet jaučiau, kad tai ne mano gyvenimas. Jaučiau, kad nesu viena iš jų, kad esu kitokia.“
O. Romanovič papasakojo, kad ją priglaudusi šeima užtikrino jai normalią, laimingą vaikystę. Daugiausia ja rūpinosi jos netikra močiutė.
Laikraščiui ji papasakojo: „Man davė naują vardą – Marija, bet aš prie jo nepripratau, nes iš tiesų mano vardas Olga. Be to, man davė ir kitą pavardę – Preida, nes mane įsidukrino močiutės sūnus Igoris Preida. Močiutė man buvo kaip antra mama, užaugau kaip visi normalūs vaikai.“
Tačiau ji pridūrė, kad ją nuolat kankino noras susirasti biologinę šeimą. Ji papasakojo: „Ilgainiui išmokau romų kalbą, po to moldovų. Lankiau rusišką mokyklą, o baigusi ją įstojau į virėjos ir kirpėjos specialybę.“
„Taip, gyvenau pagal jų papročius, kalbėjau, elgiausi kaip jie, bet viduje visuomet kirbėjo: „Kas aš? Iš kur aš kilusi? Kaip čia patekau?“ Šie klausimai nuolat mane kankino. Norėjau sužinoti tiesą. Norėjau išsiaiškinti, kas buvo mano tėvai, nors jie ir būtų mane pardavę. Norėjau sužinoti, kas esu, koks kraujas teka mano gyslomis.“
„Niekada su niekuo apie tai nekalbėjau, viską slėpiau giliai viduje. Visą gyvenimą norėjau surasti savo tėvus ir jų giminaičius.“
Tačiau tėvų paieškoms mergina pasiryžo tik kai mirė jos močiutė, sulaukusi 73 m. Močiutė dar sirgdama ragino Olgą: „Susirask savo gimines! Jei bent ką būčiau žinojusi apie tavo tikrąją motiną, būčiau tau pasakiusi.“
Mergina per psichologą susisiekė su policijos pulkininku Valerijumi Rogožinu, kuris, savo ruožtu, susisiekė su Interpolu. DNR testas patvirtino, kad Marija Preida iš tiesų yra Olga Romanovič.
Dabar ji gyvena su savo teta Minske, jos šeima ją priėmė.
Kalbėdama apie savo motiną, Olga pasakė: „Aš verkiau. Mano mama labai serga. Ji negyvena, tik egzistuoja. Ji yra savame pasaulyje, ir aš nenoriu jos skaudinti.“
„Negaliu jos teisti, ji patyrė daug sunkumų. Ne ji kalta, kad taip nutiko, tiesiog toks buvo likimas.“
Mergina nori susitikti su savo trimis broliais.
Po Olgos pagrobimo, jos motina pagimdė dar tris vaikus, tačiau galiausiai negalėjo jais pasirūpinti.
Juos įsivaikino turtinga pora, kuri taip pat kreipėsi į policiją siekdama išsiaiškinti Olgos dingimo aplinkybes, tačiau policijai nepavyko aptikti jokių pėdsakų.
Kai tik dukrą pagrobė, Tamara Romanovič kreipėsi į Minsko policiją, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.
Mergina sakė, kad nori studijuoti toliau ir tapti gydytoja.
