„Tiesos“ kalbinti lietuviai dalijosi patirtimi apie apsinuodijimus darbe bei jų sukeltas pasekmes.
Šiukšlių surinkėjai, rūšiuotojai, valytojai ir statybininkai – vienos iš pavojingiausių profesijų Jungtinėje Karalystėje. Šiuose sektoriuose dirbantys žmonės dažniausiai suserga dėl darbdavio ar savo pačių aplaidumo. Statybininkai užima pirmąją vietą mirtiniausių šalies profesijų dešimtuke, per metus darbo vietoje žūsta apie 40 statybininkų. Statybvietėse be nuodingų metalo, gumos dulkių, lakiųjų medžiagų ir pavojingų dujų, dar galima aptikti ir senuose pastatuose likusių šiais laikais draudžiamų naudoti nuodingų medžiagų.
Būtent su tokia medžiaga susidūrė „Tiesos“ pašnekovas Evaldas, keletą dienų kvėpavęs žmogaus gyvybei pavojingo asbesto dulkėmis statybose, kuriose dirba santechniku. Kadangi asbestas nepasižymi nei kvapu, nei kitomis išskirtinėmis savybėmis, nuo kitų izoliacinių medžiagų jis atskiriamas tik ištyrus specialistams. Tad lietuvis tik po kelių savaičių sužinojo, kad įtariamai nuodinga medžiaga iš tiesų buvo ta, kurios bijota.
„Asbesto nepastebėjau, nes jis plika akimi nematomas. Žinojau, kad šiame pastate jo būta, tačiau, pasak pastato savininkų, jis visas buvo pašalintas. Taip pat, vedant saugaus darbo instrukciją, buvome perspėti, kad pastebėję „senoviškai atrodančių medžiagų“, nedirbtume su jomis neišsiaiškinę, kas tai yra. Tačiau statybose nėra labai paprasta atskirti panaudotą senovinę ir naujų laikų medžiagą“, - kalbėjo nukentėjęs vyras.
Teisybę pasieks tik susirgęs
Sveikatos ir saugos vykdymo komitetas skelbia, kad asbestas – viena dažniausių mirštamumo nuo darbe sukeltų ligų priežasčių. Ši medžiaga gali būti randama įvairiose vietose, ji naudota 27 skirtingų pavidalų: pilta į cementą, audinius, vamzdžių, sienų izoliaciją ir kitus gaminius. Sužinojus, kad medžiaga pavojinga gyvybei, XIX a. pabaigoje ji buvo uždrausta, tačiau senuose pastatuose iki šiol galima jos rasti.
Kompanijos, kurioje dirba Evaldas, vadybininkai, sužinoję, jog dirbo netoli asbesto, ne juokais išsigando ir ėmė lietuviui pasakoti apie žalą bei pavojų gyvybei. Šios medžiagos dulkės, patekusios į žmogaus organizmą, įsitvirtina jame, tačiau ilgai nesukelia jokių simptomų ir yra neaptinkamos medikų. Ilgainiui dulkės sukelia mirtinas ligas: mezoteliomą, asbestozę, plaučių vėžį. Pasak medikų, šiomis ligomis susergama ilgai ir nesaugiai dirbant su asbestu.
„Tiesą“ konsultavęs advokatų kontoros „Levenes“ teisininkas Giedrius Genčas teigė, kad su asbestu susiduria nemažai lietuvių, dirbančių Jungtinės Karalystės statybų pramonėje. Norint gauti kompensaciją dėl apsinuodijimo būtent šia medžiaga, laukia ilgas kelias, mat asbestas žmogaus organizme pakitimus sukelia tik per 12-30 metų, o ieškinį dėl kompensacijos būtina pateikti praėjus ne daugiau nei 3 metams nuo susidūrimo su medžiaga.
„Sužinojęs, kad kvėpavau asbesto dulkėmis, pranešiau savo gydytojui. Taip pat planavau kreiptis į advokatus, tačiau, kaip suprantu, teisybės nepasieksiu, kol nesusirgsiu ar nenumirsiu. Į teisininkus pažadėjo kreiptis mano vadybininkai, kurie taip pat nežinojo situacijos, tad dėl jos kaltas namo savininkas. Planavau prisijungti prie jų keliamo ieškinio, tačiau praėjo jau mėnuo, o mano valdžia nieko nedaro“, - kalbėjo santechnikas.
Teisininkas G. Genčas teigė, jog kompensaciją dėl žalos sveikatai šiuo atveju galima gauti, tačiau nukentėjusiam turi pasireikšti kokie nors simptomai.
„Evaldas teisininkui turėtų pateikti darbo sutartį ar algalapius bei medicinos istorijos kortelę, patvirtinančią, kad jis patyrė žalą sveikatai dėl darbdavio kaltės. Vyrui nejaučiant jokių simptomų ir jų nepatvirtinus gydytojui, kompensacijos išieškoti neįmanoma. Dabar patarčiau šiam vyrui kreiptis į teisininkus, kurie vėliau galės pateikti ieškinį, jeigu jam pasireikš apsinuodijimo simptomai. Taip pat jis turėtų informuoti Sveikatos ir saugos vykdymo komitetą, tiriantį tokius atvejus.“, - atviravo teisininkas.
Apsinuodijo valikliu
Penkerius metus kambarine Gloucesterio viešbutyje dirbusiai Jolantai buvo diagnozuota plaučių edema, sukėlusi kvėpavimo nepakankamumą. Vis dažniau jausdama skausmą paširdžiuose ir sunkumą kvėpuojant moteris kreipėsi į gydytojus atostogų Lietuvoje metu.
„Tuomet man buvo 45-eri, tad dusulys ir širdies permušimas neatrodė normalus reiškinys, tuo labiau, kad gyvenime niekada nerūkiau. Radę ligą, išvalę kvėpavimo takus ir išrašę vaistų gydytojai leido dirbti, tačiau susirgimo priežasties negalėjo įvardinti.“, - pasakojo lietuvė.
Grįžusi į darbą po kurio laiko „Tiesos“ pašnekovė teigė pajutusi, kad kažkas negerai jos širdžiai ir nejuokais sunerimo. Nors kvėpavimas palengvėjo, tačiau širdies problemos neišsisprendė. Apsilankius vietinėje poliklinikoje, šeimos gydytojas pastebėjo padažnėjusį pulsą, o nuo skausmo krūtinėje paskyrė vaistų. Šiems nepagelbėjus, nepasitikėdama vietos medikais, moteris dar kartą apsilankė pas gydytojus Lietuvoje. „Grįžus daktaras nustebo, mat panaikinus skystį plaučiuose, turėjo pagerėti ir mano širdies veikla, tačiau nutiko priešingai. Mane paguldė į ligoninę, atliko begales tyrimų ir pasakė, kad širdis pažeista dėl deguonies trūkumo.“, - kalbėjo pašnekovė.
Jolanta galėjo kreiptis į teisininkus, dėl žalos darbe, tačiau teigė neturėjusi tam lėšų, o ir anglų kalbos gerai nemokėjusi.
Pasak G. Genčo, apsinuodijimo bylose svarbiausi medicininės istorijos išrašai bei gydytojų diagnozės.
„Tarkime, žmogus niekad nerūkė ir neturėjo nusiskundimų dėl plaučių, tačiau padirbėjus su pavojingomis medžiagomis ėmė skųstis plaučių ligomis ir reguliariai lankėsi pas gydytoją, kuris diagnozavo ligą. Tokiais atvejais palengvėja darbas advokatams ir darbdavio kaltę įrodyti daug paprasčiau. Taip pat labai svarbu apie savo susirgimą pranešti darbdaviui raštiškai arba esant liudininkui.“, - apie apsinuodijimus cheminėmis medžiagomis kalbėjo teisininkas.
Kadangi ligoninėje Jolantos būklė pasitaisė, gydytojai, aptarę visas galimas ligos priežastis, susikoncentravo į aplinkos veiksnius.
„Kalbant apie mano kasdienę rutiną, daktaras paklausė, su kokiomis priemonėmis dirbu. Papasakojau, kad su valikliais ir plovikliais, kuriuos duoda darbe. Jų papurškus grauždavo gerklę, tačiau nekreipiau į tai dėmesio, juk visi valikliai graužia. Pirmą kartą, kai valė plaučius, apie juos net neužsiminiau ir padariau didelę klaidą“, - nuogąstavo moteris.
Retais atvejais lėtinį kvėpavimo sutrikimą sukelia plaučiu edema, kuri atsiranda ilgai kvėpuojant toksinėmis medžiagomis. Cheminė medžiaga, kuria kasdien darbe uždarose patalpose kvėpavo Jolanta, vadinama „2-Butoksietanoliu“ ir dažnai nėra žymima etiketėse kaip viena iš sudėtinių valiklio dalių. Organizmui trūkstant deguonies pažeidžiama širdis bei kiti organai, kurių būklė kartais pagerėja pasišalinus iš pavojingos aplinkos.
Po gydymo grįžusi į Angliją, Jolanta kreipėsi į darbdavius, pateikdama jiems į anglų kalbą išverstas gydytojų pažymas su diagnoze bei jos priežastimi. Moteris teigė norėjusi tik išgirsti darbdavių atsiprašymą ar sulaukti kitos reakcijos, tačiau taip neįvyko. „Parodžiau dokumentus ir tiesiai paklausiau, kodėl mes dirbame su sveikatai pavojingomis medžiagomis. O mano vadovė trūktelėjo pečiais ir tepasakė, kad etiketėse parašyta „Pavojinga žmonėms bei naminiams gyvūnams“, tad aš, esą, turėjau susiprasti pati. Ta bjaurybė net neatsiprašė ir nepasiūlė laisvadienių. Tada neišlaikiau ir paprašiau pakviesti direktorę, kuriai, paaiškinusi savo situaciją, pasakiau, kad netrukus su ja susisieks mano advokatas.“, - pykčio ir nusivylimo neslėpė Jolanta.
Nors lietuvė neturėjo nei advokato, nei pinigų jį pasamdyti, toks pareiškimas sukėlė vadovybės susirūpinimą. Kitą dieną atėjusi į darbą moteris buvo pakviesta į susirinkimą, kuriame dalyvavo ji ir keletas jos vadovų. „Kaip ir tikėjausi, mane atleido iš darbo. Viešbučio savininkas, atvykęs būtent dėl šio susirinkimo, pasiūlė man kompensaciją dėl patirtų sveikatos nuostolių su sąlyga, kad nesikreipsiu į teisininkus ir sakė, kad jiems labai gaila, jog dėl sveikatos sutrikimo turi mane atleisti. Pasiutau, kad tuos sutrikimus sukėlė jie ir turi už tai atlyginti“, - prisimindama praeitį įtūžusi pasakojo „Tiesos“ pašnekovė.
Jolanta tikino, kad vadovybė iš pradžių jai siūliusi 3 tūkst. svarų kompensaciją už tylėjimą, tačiau lietuvė išsiderėjusi iki 5 tūkst. „Neturėjau ko prarasti. Pasakiau, kad man brangiai kainavo gydymas, o jei jie nepadengs išlaidų, galės derėtis su mano advokatu. Tai sumokėjo tuos 5 tūkst., o pervesdami juos į sąskaitą pažymėjo kaip išeitinę premiją už gerą darbą ir atsidavimą kompanijai“, - šypsojosi Jolanta.
Kompensacijų dydis
Pasak „Tiesą“ konsultavusio teisininko, kompensacijų dėl apsinuodijimo dydis labai skiriasi, priklausomai nuo jo sukeltų simptomų ar ligų. G. Genčas pateikė pagrindinių susirgimų darbo vietoje kompensacijų sumas:
Už laikinai sukeltus bronchito simptomus arba kitus plaučių negalavimus, kurie visiškai išgydomi per keletą mėnesių, galima gauti nuo £1500 iki £3000.
Už silpną dusinimą, kuris visiškai arba beveik išgydomas per keletą metų, galima tikėtis £ 6000 – £ 13 000 kompensacijos.
Už sukeltą sunkų bronchitą arba plaučių švokštimą, turinčius nebepagydomų simptomų, nors jie nedaro įtakos kasdieniam gyvenimui ar darbingumui, bet kelia nerimą dėl ateities, kompensacija gali būti nuo £13 000 iki £20 000.
Už rimtus kvėpavimo sutrikimus, kuriems būtinas inhaliatorius, simptomai trukdo darbingumui ir asmeniniam gyvenimui, o gydytojas negali nusakyti tolimesnės prognozės ir ligos eigos galima tikėtis išsikovoti nuo £20 000 iki £30 000 kompensaciją.
Už asbesto dulkių darbo vietoje sukeltą mezoteliomą arba kitas ligas galima gauti nuo £35 000 iki £84 000 kompensaciją.
