Tad koks gi tas svarstytas klausimas? Nesunku nuspėti, kad jo esmė galėtų būti glaudžiai susijusi su dabar jau buvusiu Seimo nariu Viktoru Uspaskichu ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės palankumu šiam bendrapartiečiui. EPK svarstėme, ar nebuvo pažeistos Seimo Statuto nuostatos, iš 2013 m. gruodžio 23 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukiant klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Viktorą Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą Nr. XIIP-1264.
Priminsiu, kad tuomet Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė vienašališkai išbraukė klausimą iš ankstesnės dienos Seniūnų sueigoje ir ankstesniame Seimo plenariniame posėdyje patvirtintos 2013 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkės. Priminsiu ir tai, kad toks savavališkas poelgis yra aiškus Seimo Statuto pažeidimas ir, atrodytų, niekam abejonių neturėjo kilti, nes Seimo Statuto 94 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija.
Vadinasi, Seimo pirmininkui nėra suteikta teisė vienasmeniškai koreguoti Seimo posėdžio darbotvarkę, o jeigu jis taip pasielgia, EPK pareiga konstatuoti pažeidimą. Juk gruodžio 19 d. vykusiame Seniūnų sueigos posėdyje nebuvo siūloma išbraukti Nutarimo projektą Nr. XIIP-1264 iš gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkės. Seimo valdyba, Vyriausybė ar Seimo narių frakcija taip pat nebuvo pateikusi siūlymo išbraukti minėtą klausimą. Gruodžio 19 d. Seimo posėdyje buvo pritarta Seniūnų sueigoje patvirtintai gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkei, į kurią šis nutarimas buvo įrašytas.
Remiantis Seimo Statuto 94 straipsnio 1 dalies nuostata, komisijai buvo pateiktas išvados projektas, siūlant pripažinti, kad Seimo Pirmininkė, vienasmeniškai išbraukdama iš 2013 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkės minėtą klausimą ir teikdama tokią vienasmeniškai pakoreguotą 2013 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkę Seimui tvirtinti, pažeidė Seimo statuto 94 straipsnio 1 dalį.
Nustebino tai, kad jaunas politikas, socialdemokratas Andrius Palionis pasiūlė priešingai – vadovaujantis Seimo statuto 94 straipsnio 1 dalies nuostata, „pripažinti, kad, nepaisant to, kad Nutarimo projektas buvo išbrauktas iš 2013 m. gruodžio 23 d. Seimo daugumos patvirtintos posėdžio darbotvarkės, tai neturėjo jokios įtakos minėto Nutarimo projekto neįtraukimui į 2013 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, todėl Seimo Statuto nuostatos nebuvo pažeistos“.
Kolega tokį savo siūlymą motyvavo tuo, kad prieš gruodžio 23 d. plenarinį posėdį, kuris vyko pirmadienį, nebuvo šaukiama Seniūnų sueiga, todėl Seimo pirmininkė neturėjusi galimybės pasiūlyti projektą išbraukti.
Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Už tinkamą Seimo darbo organizavimą visų pirma ir atsako Seimo pirmininkas. Taigi, jeigu gruodžio 23 d. nebuvo sušauktas Seniūnų sueigos posėdis, tai jau pačios Seimo pirmininkės problema.
Kita vertus, siekdama nepažeisti Seimo statuto, Seimo pirmininkė turėjo pačią paprasčiausią statutinę išeitį: kaip Seimo narė, ji pati ar kitas Seimo narys, prieš plenariniame posėdyje tvirtinant dienos darbotvarkę, galėjo kreiptis į savo frakciją ir jos vardu pasiūlyti šį klausimą išbraukti. Juolab kad, reaguojant į neteisėtą veiksmą, siūlymas grąžinti šį klausimą į darbotvarkę buvo pateiktas opozicijos, tačiau Seimo dauguma tokiam siūlymui nepritarė. Vadinasi, buvo išeitis ,,saugoti“ V. Uspaskichą, taip šiurkščiai nemenkinant Seimo Statuto.
Balsavimo rezultatai nenustebino – dešimt ETK narių, priklausančių „Darbo partijos“, socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms, balsavo už A. Palionio pateiktą siūlymą, penki buvo prieš.
Paklausite, kodėl nenustebino? Todėl, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai valdančiosios daugumos balsais EPK priimamas Seimo Statuto pažeidimus toleruojantis sprendimas. Pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 3 d. EPK svarstė klausimą, ar buvo laikomasi Seimo Statuto reikalavimų 2013 m. lapkričio 19 d. vakariniame plenariniame Seimo posėdyje priimant Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Viktorą Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projekto Nr. XIIP-1227 (toliau – Nutarimo projektas).
Seimo Statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti. To paties straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta, kad Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.
Vadinasi, Seimui 2013 m. lapkričio 19 d. vakariniame posėdyje nepatvirtinus komisijos sudėties (tarp prieštaraujančių nutarimo projektui buvo nurodyti ir argumentai dėl komisijos pirmininko kandidatūros), turi būti kartojama komisijos narių sąrašo patvirtinimo procedūra.
Tokie argumentai buvo išdėstyti ir minėtame EPK 2013 m. gruodžio 3 d. posėdyje. Nepaisant to, kad minėtose Seimo statuto normose aiškiai įtvirtinta, kaip toliau turi vykti atitinkamo Seimo nutarimo svarstymo ir priėmimo procedūros, valdančiajai daugumai priklausančių ir jai prijaučiančių EPK narių balsais buvo priimtas Seimo statutui prieštaraujantis sprendimas, kad Seimo nutarimo svarstymo procedūra yra baigta.
Tapo akivaizdu, kad EPK neatlieka jai pavestų funkcijų prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo Statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Parlamentinei daugumai priklausantys ir jai prijaučiantys komisijos nariai, priimant sprendimus, jau ne pirmą kartą balsuoja vadovaudamiesi ne Seimo Statuto normomis, o politiniais motyvais. Todėl EPK pirmininkas Valentinas Stundys, komisijos nariai Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, Dalia Teišerskytė ir Povilas Urbšys, nematydami galimybės toliau dalyvauti EPK darbe, kol liks tokia pati šios komisijos sudėtis, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. sustabdė savo įgaliojimus Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
Seimo pirmininkė tuomet ,,išprašė“ šių komisijos narių grįžti į komisiją, pažadėjusi siūlyti Seimui kuo greičiau priimti Statuto pataisas, kuriomis būtų numatomas visai kitoks EPK formavimo principas, didinantis Seimo narių pasitikėjimą atskirais komisijos nariais.
Į pabaigą ritasi pavasario sesija, tačiau nė vienas iš EPK formavimą keičiančių registruotų Statuto pakeitimo pasiūlymų svarstymui plenarinių posėdžių salėje taip ir nebuvo pateiktas. Matyt, patogu turėti tokią komisiją, kurios didžiajai daliai visai nerūpi Seimo Statuto reikalai, o tiktai rūpestis, kaip apsaugoti Statuto reikalavimų nesilaikančius Seimo daugumos narius.
Grįžkime prie minėto, birželio 4 d. vykusio, EPK posėdžio sprendimo. Akivaizdu, kad Seimo Statutas apibrėžia, ką gali ir ko negali Seimo pirmininkas. Tačiau daugumai EPK narių, atstovaujančių valdančiajai koalicijai, eilinį kartą pasirodė, kad tai nesvarbu. Jie balsavo už Seimo Statuto prasmę nuvertinantį sprendimą, parodę, kad net toks svarbus valstybės parlamento darbui dokumentas gali būti pamintas kaip kilimėlis prie durų kojoms nusivalyti.
Bet kam taip stipriai įsistoti kur nereikia, kad apsivalymui net kilimų tikrų pritrūktų?
