„Taip ir likome nesupratę – istoriją ar menotyrą laikėme“, - juokavo po egzamino DELFI šnekinta Vilniaus Pilaitės gimnazijos abiturientė Gabija Kuzmičiūtė.
Pasak moksleivės, per egzaminą jai buvo labai sunku, nes mokėsi visai ko kito. „Mokytojai taip pat akcentavo Pirmąjį, Antrąjį Pasaulinius karus, Šaltąjį karą. Mokėmės apie Vytautą Didįjį, Mindaugą, o pakliuvo visai kas kita. Tarkime, viena užduotis buvo nuotraukos su statiniais ir reikėjo įvardyti, koks tai stilius, kada atsirado, lyginti baroką su kitais stiliais tarpusavyje. Dauguma juokavo pasijutę, kaip dailės egzamine“, - pasakojo G. Kuzmičiūtė.
Abiturientė taip pat nustebo, kad tarp klausimų nebuvo šių dienų politinių aktualijų. „Dabar Europoje ir pasaulyje tokia įtampa. Mokytoja taip pat sakė pasikartoti apie Europos Sąjungą, NATO ir tikėtis tokių klausimų, bet nė vieno nebuvo apie dabartinę politiką, kuri buvo akcentuota ir pamokose“, - sakė mokinė.
Gabijos žodžiais, vietoje šiandienos aktualijų istorijos egzamine klausta „apie visokias bajorų privilegijas“.
„Pamatę klausimus visi susižvalgėme, juokdamiesi - va čia tai bus egzaminas“, - prisiminė moksleivė, pridurdama, kad egzamine beveik nereikėjo minėti konkrečių datų, tik įvykių priežastis, reikšmę, kaip pastaruoju metu ir buvo mokomi.
G. Kuzmičiūtei keista visa brandos egzaminų sesija, vienintelis gerasis egzaminas – lietuvių kalba. Jį tikisi išlaikyti aukščiausiais balais. „Istorijos tikėjausi gauti apie 50 balų, bet dabar galvojau, kad tik išlaikyčiau. Daugiau nieko man ir nereikėtų, nes žadu Anglijoje studijuoti reklamos vadybą ir marketingą, tad istorijos egzamino pažymys tikrai nieko nelems“, - sakė mergina.
Tikėjosi klausimų apie sovietmetį
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos dvyliktokui Kasparui Šemotovič taip pat įsiminė klausimas apie architektūros stilius, kurio nesitikėjo.
„Pats egzaminas nebuvo labai sudėtingas, tačiau nebuvo ir per lengvas. Galėčiau sakyti, tikėjausi klausimų, kurie buvo ir daugiau niekas, be minėto klausimo apie stilius, nenustebino“, - sakė turizmą kolegijoje planuojantis studijuoti abiturientas.
Kaip ir per kiekvieną egzaminą Kasparas kiek jaudinosi, tačiau spėjo atlikti visas užduotis. Mano, jog pakankamai sėkmingai įveikė testą, atsakė į klausimus iš 1992 metų Lietuvos konstitucijos.
„Dėl sunkesnių klausimų nesu labai tikras. Vienas iš jų buvo labai įdomus – pasirinktinai įvardyti po vieną vėliausiai atsiradusio meno stiliaus dailės ir literatūros kūrinį ir remiantis pavyzdžiais apibūdinti šį stilių. Tai buvo netikėta“, - sakė Kasparas.
Vis dėlto, gimnazisto nuomone, gerai, kad tokie klausimai įterpiami į egzaminą – dėl netikėtumo ir kad nesausai mokytumeisi istorijos.
K. Šemotovič iš juodraščio perskaitė užduotį, už kurią bus duodama daugiausiai taškų – remiantis šaltiniais ir žiniomis nurodyti dvi priežastis, kodėl Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė Miuncheno susitarimą, įvertinti šio sprendimo teigiamas ir neigiamas pasekmes.
Taip pat daug balų pelnys teisingai nurodę šaltiniuose aptariamo laikotarpio politinės santvarkos bruožus ir paaiškinę, kokios sovietinio žmogaus pasaulėžiūros ypatybės formavo kiekvieną iš šių bruožų.
„Klausimų apie sovietmetį tikrai tikėjausi, nes tai – didelė mūsų istorijos dalis“, - sakė K. Šemotovič.
Taip pat jo nenustebino klausimai apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK). Remiantis šaltiniais reikėjo išskirti du LDK valstybingumo laikotarpius, nurodant jų chronologines ribas ir paaiškinti, kaip kiekviename jų keitėsi bajorų teisės ir laisvės.
Tikisi gauti apie 70 balų
Kasparo bendramokslis Simonas Švėgžda iš istorijos valstybinio brandos egzamino tikisi gauti apie 70 balų. Netikėčiausias klausimas jam taip pat buvo apie architektūros stilius.
„Gana netikėtas klausimas, nes, atrodo, ne pirmos svarbos dalykas istorijoje, tad daug kas nekreipė dėmesio“, - sakė S. Švėgžda.
Vilniaus universitete sociologiją norinčiam studijuoti gimnazistui lengviausi klausimai buvo apie sovietinę Lietuvą, nesunkūs testo klausimai, kurie „visada būna panašaus lygio“.
„Nesunkūs buvo ir pirmi pirmieji klausimai apie 1992 metų Lietuvos konstituciją, vienas apie Lietuvos geografiją. Neaiškiai suformuluotų klausimų nepastebėjau, tačiau kiek sutrikdė, jog prie kai kurių klausimų trūko vietos atsakymams, nors mano raštas gana smulkus“, - pastebėjo Simonas.
DELFI primena, jog antradienį 9 val. prasidėjusį ir 3 valandas trukusį valstybinį istorijos brandos egzaminą laikė per 15 tūkst. abiturientų ir ankstesnių laidų absolventų.
