Į KT kreipėsi Seimas su klausimu, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos.
Kaip pranešė KT, bus vertinamas Referendumo įstatymo 14 straipsnis tiek, kiek juo Seimui, gavusiam ekspertų grupės išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo.
Tuo pačiu KT imasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Referendumo įstatymas tiek, kiek jame nenustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai vertinti piliečių siūlomo referendumu priimti įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai.
Seimas dėl Referendumo įstatymo į KT kreipėsi, kai buvo surinkti būtini 300 tūkst. parašų surengti referendumui, kuriuo siūloma uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.
Pagal dabartinį Referendumo įstatymą, Seimas, gavęs VRK išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi pradėjusi nagrinėti tautininkų skundą dėl VRK sprendimo, kuriuo komisija atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę referendumui dėl lito išsaugojimo, argumentuodama galima prieštara Konstitucijai.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustojo galios. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.
Referendumas yra paskelbtas birželio 29 dieną.
