aA
Pasak Stanfordo ilgaamžiškumo centro (Stanford Center on Longevity) direktorės Lauros Carstensen, išsilavinę žmonės gauna gerai mokamus, pasitenkinimą teikiančius darbus, gyvena saugiuose rajonuose, rečiau patiria stresą.
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Madrido autonominio universiteto (Universidad Autónoma de Madrid) Ekonomikos katedros vedėjas Javieras Salinasas teigia, kad žmogiškojo kapitalo investicijos į išsilavinimą yra asmeninės gerovės garantas, mat studijos aukštojoje mokykloje pagerina karjeros ir didesnio užmokesčio galimybes.

Aukštasis išsilavinimas padeda greičiau spręsti kasdienes problemas, suteikia galimybę dalyvauti priimant svarbius sprendimus, o tai irgi daro teigiamą įtaką sveikatai. Ryšį tarp jos bei gyvenimo trukmės ir išsilavinimo patvirtina Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai.

Neoficialūs, bet įtakingi

Čia pateiktos tyrimų išvados nurodo tik dalį pranašumų, kuriuos užtikrina studijos aukštojoje mokykloje. Paminėtina dar viena svarbi sąlyga – studijos prestižinėje aukštojoje mokykloje. Kadangi gyvename universitetų pasaulinės konkurencijos sąlygomis, vienas pasaulio aukštųjų mokyklų žinomumo ir prestižo atspindžių yra tarptautiniai universitetų reitingai. Jų yra daug ir įvairių, jie neturi oficialaus statuso, bet aukštą poziciją juose užimantys universitetai gali tuo naudotis reklamuodamiesi ir bandydami pritraukti daugiau studentų. 

Tinklalapis topuniversities.com 200 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingą skelbia nuo 2004 metų. 2013-ųjų reitingo pirmame penketuke yra Masačusetso technologijos institutas (Massachusetts Institute of Technology, MIT), Kembridžo, Harvardo, Londono ir Oskfordo universitetai. 2011 m. geriausiu pagal šį reitingą pripažintas Kembridžas, antroje vietoje – Harvardas, trečias – MIT. 

Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas) įkurta Kibermetrikos laboratorija reitingus skelbia kartą per pusmetį (sausį ir liepą). 2012 m. liepą reitinguota daugiau nei 13 tūkst. universitetų: 5 022 – Amerikos, 3 456 – Azijos, 3 988 – Europos, 512 – Afrikos, 96 – Okeanijos. Pirmas 26 vietas užėmė JAV universitetai (pirmas trejetukas: Harvardas, MIT ir Stanfordas). 2013 m. sausį paskelbtame reitinge pirmavo Harvardas, Stanfordas ir MIT. Tarp Europos universitetų geriausiai įvertintas Kembridžas (14 vieta) ir Oksfordas (16 vieta). Tų pačių metų žurnalo „Times Higher Education“ reitinge pirmą ir antrą vietas užėmė Harvardas ir MIT, o Kembridžas liko trečias. 

2012–2013 m. „QS“ pasaulio universitetų reitinge (skelbiamas dešimtus metus) geriausiu pasaulyje pripažintas MIT, antras – Kembridžas, trečias – Harvardas. Toliau dešimtuke: Londono universiteto koledžas (University College London), Oksfordo universitetas, Londono imperatoriškasis koledžas (Imperial College London), Jeilio universitetas, Čikagos universitetas, Prinstono universitetas, Kalifornijos technologijos institutas (California Institute of Technology). „QS“ reitinge dėl teisės patekti tarp daugiau kaip 800 geriausiųjų varžosi 2–3 tūkst. aukštojo mokslo įstaigų. Primintina, kad planetoje iš viso yra apie 24 tūkst. universitetų. 

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus prof. Alfonso Daniūno, į potencialių reitingų kandidatų sąrašą norinčią patekti aukštąją mokyklų turi rekomenduoti pasaulyje žinoma akademinė arba verslo institucija.

Šiais laikais mokslo įstaigos siekia stiprinti tarptautinius ryšius. Tarkim, VGTU vien per studentų mainų programas turi daugiau nei 300 partnerių visame pasaulyje. VGTU iš „QS“ reitingo rengėjų taip pat dažnai gauna paklausimų, ar negalėtų rekomenduoti kokios nors aukštojo mokslo įstaigos. Šio universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. Jelena Stankevičienė irgi pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Ne tik reitinguose – VGTU Verslo vadybos fakultetas neseniai priimtas į Vidurio ir Rytų Europos vadybos plėtros asociaciją (Central and East European Management Development Association, CEEMAN) ir Europos vadybos plėtros fondo (European Foundation for Management Development, EFMD) studijų kokybės vertinimo asociacijas. Siekiant narystės jose irgi reikėjo rekomendacijų.

Naudinga painiava

Pranas Žiliukas
Pranas Žiliukas
© DELFI / Audrius Solominas

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektoriaus prof. Prano Žiliuko, nors kone visos reitingų sistemos ambicingai laiko save geriausiomis, vis dėlto jos gana skirtingos ir net prieštarauja viena kitai. Be to, reitingų sistemos tobulinamos, tarkim, iki 2011–2012 m. „Webometrics“ reitingas rėmėsi tik universitetų interneto svetainių analize, o šiuo metu į kriterijų sąrašą įtrauktas ir citavimas tarptautiniuose mokslo žurnaluose. 

Pasak Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus prof. Jūro Banio, esama reitingų, kurie padeda susiorientuoti, kur geriausia studijuoti norint įgyti vieną ar kitą specialybę. Specializuoti reitingai (reitinguojama pagal 17 mokslo krypčių) populiarūs Vokietijoje. Iš specializuoto reitingo potencialūs studentai sužino, kad fiziką geriausia studijuoti, tarkim, Miuncheno technikos (Technische Universität München) arba Darmštato universitetuose. Specializuotuose reitinguose vertinami ne vien profesiniai, bet ir infrastruktūros veiksniai: susisiekimas, apgyvendinimas, pragyvenimo išlaidos, laisvalaikis ir pan. Nyderlanduose reitingai sudaromi remiantis bibliometriniais duomenimis (publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius, citavimo dažnumas ir pan.). 

2003 m. pradėtas sudaryti Kinijos vyriausybės remiamas Šanchajaus reitingas, skirtas orientyrui, į kurį turėtų judėti šios šalies universitetai, nurodyti. Buvo suformuluota vadinamoji Šanchajaus metodika, pagal ją sudarytas pasaulio universitetų reitingas. Kitas žingsnis buvo programos, pagal kurią iki 2020 m. geriausi Kinijos universitetai turi patekti į geriausiųjų planetoje šimtuką, priėmimas. Tam įgyvendinti skirta apie 40 mlrd. JAV dolerių. Tikslas – pavyti kituose planetos universitetuose vykdomų mokslinių tyrimų lygį. Ieškantiesiems dosniai finansuojamo tyrimų potencialo Kinijos universitetai – tinkama vieta, bet tiems, kurių prioritetas yra dėstymo kokybė, reikėtų dairytis aukštosios mokyklos kitoje planetos vietoje. 

Stipriai skiriasi „Times Higher Education“ ir „QS“ reitingų sudarymo metodika bei duomenų rinkimo principai. 2004–2008 m. abi organizacijos sudarė vieną reitingą, vėliau „Times Higher Education“ su informacijos agentūra „Thomson Reuters“ pradėjo sudaryti savąjį. Pasak organizacijos, jos tikslas – sudaryti patikimus reitingus, kuriuos būtų galima naudoti, kam tik nori, pradedant valstybine mokslo politika ir baigiant universiteto reputacijos formavimu. Tai, kad „QS“ pirmenybę teikia apklausomis (jas pasitelkus gaunama 50 proc. duomenų) grįstai metodikai, „Times“ reitingų iniciatoriams atrodė per daug nepastovu. 

„QS“ reitingo sudarytojai nesirengė atsisakyti laiko tikrintos metodikos, ja remdamiesi pasaulio universitetų reitingus jie skelbia nuo 2010 metų. Pasak šios organizacijos atstovo Danny Byrne’o, „QS“ reitingai visiškai atitinka studentų lūkesčius – sudarydama reitingą organizacija atsižvelgia į daugiau nei 46 tūkst. akademinio pasaulio atstovų ir daugiau nei 25 tūkst. darbdavių nuomonę. Dar prieš pradėdama analizuoti duomenis bendrovė apklausia apie 46 tūkst. mokslininkų. Pasak „QS“ atstovų, tai daroma siekiant išvengti regioninio šališkumo. „QS“ nereitinguoja specializuotų universitetų ir tų, kurie turi mažiau kaip 200 mokslinių publikacijų per metus. 

Skirtingų reitingavimo sistemų taikomi skirtingi metodai, atrodytų, turėtų kelti nemenką painiavą potencialių vartotojų galvose, tačiau viskas priklauso nuo mokėjimo interpretuoti. Kaip sako D. Byrne’as, reitingai – naudingas informacijos šaltinis, bet jie negali už vartotoją priimti sprendimo. Tiesiog reikia mokytis jais protingai naudotis.

Dominuojantys anglakalbiai ir kuklūs lietuviai

Kaip visada, 2012–2013 m. „QS“ pasaulio universitetų reitingo pirmą dešimtuką sudarė JAV ir Jungtinės Karalystės universitetai, vieninteliam Šveicarijos Federaliniam technologijų institutui (École polytechnique fédérale de Lausanne) pavyko priartėti prie pirmojo dešimtuko ir užimti 11 vietą. Anglakalbiai universitetai dominuoja ir pirmame šimtuke (47 iš 100). Panašiai yra ir visuose žinomiausiuose universitetų reitinguose. 

2012–2013 m. „QS“ pasaulio universiteto reitinge minimos trys Lietuvos aukštosios mokyklos: VU, VGTU ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VU užėmė 501–550 vietas. VGTU ir VDU užimtos pozicijos – nuo 601. Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 2012 m. reitinge KTU pakilo, VGTU rezultatus pablogino, o VU išliko beveik toje pačioje vietoje. 2013-ųjų reitinge visi trys universitetai smuktelėjo žemyn: VU iš 593 vietos nukrito į 749, KTU – iš 617 į 904, VGTU – iš 696 į 854. 2013–2014 m. „QS“ pasaulio universiteto reitinge aukščiausiai iš Lietuvos universitetų buvęs VU užėmė 601–650 vietas. 

Nepuoselėjant iliuzijų dėl pirmo šimtuko (vargu ar apžvelgiamoje ateityje kam nors pavyks paslinkti anglakalbius universitetus), galima ar negalima svarstyti apie buvimo bent jau ketvirtame šimtuke galimybę? Juo labiau kad „QS“ 2013 m. reitinge Talino technikos universitetas (Tallinna Tehnikaülikool) užėmė 441–450 vietas, Prahos technikos universitetas (České vysoké učení technické v Praze) – 451–460, Kosta Rikos universitetas – 461–470, Tartu universitetas (Estija) – 461–470, Limeriko universitetas (Airija) – 501–550, Segedo universitetas (Vengrija) – irgi 501–550 vietas. Vadinasi, ir nedidelių šalių universitetai gali kautis dėl gana aukštų pozicijų (turint galvoje visą universitetų skaičių planetoje). 

Alfonsas Daniūnas
Alfonsas Daniūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak prof. A. Daniūno, universitetai nori būti kuo aukštesnėje pozicijoje. Reitingai leidžia pasitikrinti, kaip universitetas atrodo bendrame aukštojo mokslo kontekste, be to, reitingais vis labiau domisi visuomenė. Partneriai iš kai kurių šalių nėra linkę turėti reikalų su reitingo pabaigoje esančia ar visai nežinoma aukštąja mokykla. Lietuvos universitetams tarptautinė arena, kaip ir vieta reitinguose, yra gana naujas dalykas, o patirties įgyjama per tam tikrą laiką. Mokslo sistema apskritai inertiška, jai perorientuoti reikia gerokai daugiau laiko negu smulkios įmonės veiklai pakeisti. 

Pasak VU rektoriaus, buvimas aukštoje reitingo vietoje suteikia daugiau galimybių kovoti dėl gabiausių planetos talentų. Dėl jų irgi vyksta nuožmi konkurencija – kaunamasi ne tik dėl pasaulinių olimpiadų laureatų bei dalyvių, universitetų emisarai verbuoti talentų vyksta į prestižines gimnazijas bet kurioje planetos vietoje. 

KTU strateginio planavimo ir kokybės direktorė Solveiga Buožiūtė-Rafanavičienė primena, kad pasaulyje yra 4 mln. studentų, studijuojančių užsienyje. Prognozuojama, kad apžvelgiamoje ateityje jų skaičius išaugs iki 7 milijonų. Tokiu atveju atrodo logiškas užsienyje planuojančio studijuoti europiečio noras patikrinti, kaip, tarkim, universitetas Azijoje, kurios aplinka jam nelabai pažįstama, atrodo svarbiausiuose reitinguose. Pagal vieną iš tyrimų, 61 proc. Jungtinės Karalystės moksleivių aukštąją mokyklą renkasi pagal reitingą. Vokietijoje pusė jaunų žmonių irgi žiūri į jį. Be to, kai kurios valstybės, skirdamos finansavimą tam tikrai aukštajai mokyklai, atsižvelgia į jos vietą reitinguose. Pasak prof. P. Žiliuko, kai kuriose šalyse (Rusijoje, Pietų Amerikoje) reitingai kaip argumentas pasitelkiami sprendžiant klausimą dėl diplomo pripažinimo. 

Ambicijų kilti reitinguose aukščiau turi ne tik Lietuvos universitetai, bet ir Vyriausybė. Jos programoje yra punktas, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turi patekti į žinomiausių reitingų penktą šimtuką. Bet norų nepakanka. Galima kilstelėti mokslinių tyrimų parametrus, tačiau dažno reitingo kriterijų sąrašas pradedamas punktu apie studento metiniam išlaikymui bei moksliniams tyrimams skiriamų pinigų sumą. Tas punktas Lietuvos universitetus nuleidžia labai žemai. Pagal išlaidas vienam studentui mūsų šalis lygiuojasi į tokias valstybes kaip Albanija, Bulgarija ar Rumunija. Beje, Talino universiteto metinis biudžetas sudaro per 500 mln. litų – nė vienas Lietuvos universitetas neturi tokio finansavimo.

Būti ar nebūti, arba Jo didenybė finansavimas

Taigi, kad ir kaip žiūrėsi, vienas svarbiausių kriterijų – finansavimo lygis. Prof. J. Banys primena, kad, tarkim, solidus atstovavimas Australijos universitetams „QS“ reitinge nestebina – 15 tūkst. studentų (mažiau negu VU) turinčio Sidnėjaus universiteto finansavimas vien iš šalies biudžeto siekia daugiau kaip 1 mlrd. Australijos dolerių (apie 4 mlrd. litų).

Pasak S. Buožiūtės-Rafanavičienės, Stanfordo universiteto metinis biudžetas pusantro karto didesnis už Lietuvos valstybės metinį biudžetą. Studento metinis pinigų krepšelis Oksfordo ir Kembridžo universitetuose sudaro apie 50 tūkst. eurų, Amsterdamo laisvajame universitete (Vrije Universiteit Amsterdam) – 24 tūkst. eurų, Paryžiaus septintajame universitete (Paris 7) studentui per metus skiriama 7 tūkst. eurų. JAV vien metinė magistrantūros studijų kaina siekia 40–50 tūkst. dolerių. Lietuvoje socialinių mokslų studentui per metus skiriama mažiau kaip 1 tūkst. eurų. 

Ši statistika gana iškalbingai rodo, kokios yra Lietuvos aukštųjų mokyklų galimybės konkuruoti tarptautiniu mastu. Beje, visų Lietuvoje aukštajam mokslui skiriamų lėšų būtų per mažai vienam į pirmą bet kurio reitingo šimtuką patenkančiam europinius standartus atitinkančiam universitetui. Pirmo šimtuko universiteto (maždaug VU dydžio) biudžetas siekia daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.
VU, kaip ir bet kuri pasaulio aukštoji mokykla, dėl talentų konkuruoja ne tik Lietuvoje, tik tai sudėtinga dėl tų pačių lietuviško finansavimo realijų. Kai doktorantūros studijomis VU rimtai susidomėjęs vokietis sužino, kad doktoranto stipendija Lietuvoje tesiekia 300 eurų, jis savo ketinimų atsisako. Vis dėlto kažkaip sukamasi. Kasmet VGTU priima studijuoti apie 500 užsieniečių ir tiek pat lietuvių išsiunčia į kitų šalių aukštąsias mokyklas – tai sudaro 5 proc. visų studentų. Beje, ne vien į Europą. Universitetas palaiko ryšius su moderniomis technologijomis garsėjančios Pietų Korėjos aukštosiomis mokyklomis. Visai neseniai keletas studentų išvyko studijuoti į Čilę. 

Pasak KTU studijų prorektoriaus, tikėtina, kad jei lietuviškos aukštojo mokslo institucijos būtų stambesnės, o esami ištekliai labiau koncentruoti, situacija būtų geresnė (iš viso turime per 40 įvairaus profilio aukštųjų mokyklų). Bet reikia arba politinės valios, arba pačių universitetų iniciatyvos. Kaip žinoma, valios nėra, o aukštosios mokyklos linkusios apsitverti ir bandyti išgyventi po vieną. Kaune kurį laiką diskutuojama dėl čia esančių aukštojo mokslo institucijų konsolidavimo į vieną Kauno universitetą, bet tam pritaria tikrai ne visi. Geriausia būtų, jei politinė valia ir universitetų iniciatyva viena kitą sustiprintų. Deja, mūsų šalyje mokslo politika fragmentiška ir labai priklauso nuo ketverių metų ciklų, kai keičiasi valdančiosios partijos. 

Pasak VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. Eugenijaus Butkaus, buvo atlikta ne viena Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tarptautinė ekspertizė, parengti vertinimai, pateikti konkretūs siūlymai, rekomendacijos (Pasaulio banko, Norvegijos mokslo tarybos), ką konkrečiai reikėtų nuveikti, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema būtų optimizuota. Deja, nepadaryta beveik nieko.

Nenuleisti nosies

Anot VU mokslo reikalų prorektoriaus, jei vis dėlto patenkama į prestižinius reitingus (nors ir tolimuose šimtukuose) gaunant labai kuklų finansavimą, galima kalbėti apie Lietuvos universitetų veiklos efektyvumą. Juk paradoksas, kai keliasdešimt kartų dosniau finansuojami universitetai pagal rodiklius geresni, tarkim, tik kokiais 20 procentų. VGTU rektorius pastebi, kad jei būtų skaičiuojamas kiekvieno mokslininko santykinis indėlis į aukštosios mokyklos sėkmingą veiklą, galbūt Lietuvos aukštųjų mokyklų pozicijos reitinguose būtų daug aukštesnės. Viena, kai universitetas turi tūkstančius mokslinių darbuotojų, visai kas kita, kai jų keli šimtai, o mokslinių publikacijų skaičius lyginamas pagal absoliutų, o ne santykinį skaičių. 

VU yra buvęs „QS“ reitingo penktame šimtuke, bet dabar rezultatai suprastėjo, nes mokslininkai apkrauti biurokratiniu darbu. 2015-aisiais startuos slėnių programa, laikas spaudžia, mokslininkams tenka užsiimti statybos ataskaitomis ir kitomis biurokratinėmis procedūromis. Deja, Lietuvoje nėra mokslo vadybininkų, kurie atliktų administracinį darbą. Gera naujiena ta, kad išvykusieji dirbti į užsienį slėnių projektu domisi, sulaukiama labai daug klausimų, ar bus juose vietų. 

Siekdama į reitingų įvairovę įnešti aiškesnės sistemos elementų, Europos Komisija (EK) nutarė kitais metais pradėti projektą „U-Multirank“, kuris Senojo žemyno aukštąsias mokyklas vertins ir pagal dalykinius (dėstymo kokybė, darbdavių, studentų nuomonė ir pan.), ne vien finansinius parametrus. Įdomu tai, kad labiausiai projektui priešinasi garsiausi, reitinguose aukščiausias pozicijas užimantys universitetai (pirmiausia Jungtinės Karalystės), nes dabartinė reitingavimo kriterijų įvairovė juos tenkina. VU, KTU ir VGTU dalyvauja bandomajame „U-Multirank“ testavime, tikėtina, kad artimiausiais metais universitetai turi šansų pakilti vienu kitu šimtu pozicijų aukščiau.

Į užsienį verta važiuoti studijuoti tais atvejais, kai pageidaujamos studijų programos Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra. Kuriam laikui į užsienį apskritai išvykti verta: įgyti patirties, pamatyti, kaip vyksta studijų ir mokslo procesas kitose pasaulio vietose. Tik jokiu būdu nedera aklai pasiduoti madai ir važiuoti vien dėl važiavimo. Juo labiau kad vien dėl važiavimo į užsienį mokytis svetur išvykę jauni žmonės neretai atsiduria tokiose aukštosiose mokyklose, kurios net nepatenka į pirmą reitingų tūkstantuką.

Žurnalas „Valstybė“