Skaičiuojama, kad šiuo metu spartesnę nuomos rinkos plėtrą riboja ne visuomet subalansuotos nuomotojų ir nuomininkų teisės ir pareigos.
Vilniuje, „DNB Būstas“ duomenimis, 70 proc. visų perkančiųjų gyvenamąjį būstą įsigyja investicijai, taip elgiasi ir iki 10 proc. perkančiųjų nekilnojamąjį turtą su būsto paskola.
„Kalbant apie visą sandorių statistiką, tikslių duomenų mes neturime, tačiau iš pokalbių su klientais sprendžiame, kad 20-30 proc. perkančiųjų gyvenamąjį būstą tai daro tam, kad į jį investuotų, - pasakoja „DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius. - Dažnas tokių žmonių galvoja apie senatvę, pensiją, kiti būstus perka dabar mažiems vaikams, o kol jie užaugs, turtą nuomos.“
Anot A. Gudanavičiaus, Vilniuje pastebima, jog patrauklių nuomos pasiūlymų stinga.
„Trūksta ypatingai patrauklesnių pasiūlymų, - teigia jis. - Bet natūralu, kad turėsime periodą, kai pasiūla išaugs.“
Pernai būsto sandorių skaičius augo 20,4 proc., o tai skatino atsigaunanti ekonomika, lūkesčiai dėl euro įvedimo. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė sandorių buvo finansuota nuosavomis lėšomis.
Su registruotomis sutartimis butus nuomojasi 4 tūkst.
Lietuvoje būstus nuomojasi palyginti nedidelė dalis gyventojų, tačiau dar mažiau jų turtą nuomojasi teisėtai, su registruota nuomos sutartimi.
„Šiuo metu patikimų statistinių duomenų apie realų būsto nuomos sandorių skaičių trūksta, nes ne visi nuomos sandoriai yra registruojami. Mūsų vertinimu, didžiausia šalies būsto nuomos rinka yra Vilnius – sostinėje pernai sudaryta apie 4 tūkst. būsto nuomos sandorių. Tikėtina, kad ir ateityje didieji Lietuvos miestai ir toliau išliks pagrindiniais būsto nuomos centrais“, - prognozavo „DNB būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.
Anot jo, sudaromos neregistruotos nuomos sutartys, kurios neužtikrina nei nuomotojo, nei nuomininko teisių visa apimtimi, nors registruoti nuomos sutartis yra neprivaloma.
Visgi, neregistruodami nuomos sutarčių gyventojai gali išvengti mokesčių: neregistruoti gaunamų pajamų ir nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, nesinaudojama verslo liudijimais, tačiau nuomotojas kartu rizikuoja savo turtu.
„Lietuvoje nuomotojai kartais taiko akivaizdžias diskriminacines sąlygas potencialiems nuomininkams, pavyzdžiui – net viešame skelbime nurodo, kad nenuomoja vaikus auginančioms šeimoms arba jaunimui. Iš kitos pusės, nemaža dalis nuomininkų įsiskolina už nuomą, nesumoka už komunalines paslaugas, o iškeldinti pareigų nevykdantį nuomotojui gali būti sunku“, - konstatuoja A. Gudanavičius.
„DNB būstas“ duomenimis, Lietuvoje 93 proc. asmenų gyvena nuosavame būste, o 7 proc., nuomojasi.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje balandį gyveno 2,937 mln. žmonių. Skaičiuojant proporcijas – 2,731 mln. gyventojų įsikūrę nuosavame būste, o daugiau nei 205 tūkst. žmonių nuomojasi.
Latvijoje ir Estijoje besinuomojančių žmonių yra daugiau, atitinkamai: 19 ir 18 proc. Jungtinėje Karalystėje nuomojasi apie 32 proc. visų gyventojų, Vokietijoje – 47 proc., Šveicarijoje – 55 proc.
Lietuvoje žmonės kur kas dažniau renkasi turėti būstą, nei jį nuomotis. Besinuomojančių žmonių procentaliai dar mažiau yra Rumunijoje.
Siūlo vertinti nuomininkus
Bendrovė „DNB Būstas“ kartu su bendrove „Creditinfo“ nuomos rinkai imasi naujos paslaugos - „DNB nuomos radaras“, kuri leidžia įvertinti nuomininko kredito istoriją.
„Gyventojai su gera kredito istorija turės daugiau galimybių išsinuomoti norimą būstą,o tai įneš daugiau pasitikėjimo šioje rinkoje“, - sako „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Statistiniais duomenimis, 272 tūkst. žmonių turi pradelstų skolų, jų suma siekia 3,61 mlrd. Lt.
Didžiausia skola yra 25-36 m. amžiaus grupėje ir siekia 1,1 mlrd. Lt.
18-24 m. asmenys skolas padengia lėčiau nei kiti žmonės, šios amžiaus grupės skolos auga sparčiausiai.
Dar 575 tūkst. žmonių turėjo pradelstų mokėjimų, bet dabar jų nebeturi.
