aA
Prezidento rinkimai – lygiai po mėnesio. Kandidatai kyla į lemiamą mūšį dėl rinkėjų simpatijų, ir nemažą vaidmenį suvaidinti gali ne vieno ar kito pretendento šalininkai, o tie, kurie paprasčiausiai nenori, kad Dalia Grybauskaitė dar penkerius metus valdytų šalį.
Prezidento rinkimai: kas susišluos protesto balsus?
© DELFI (Š.Černiausko nuotr.)

Tarp šešių D. Grybauskaitės konkurentų nėra nė vieno, kuris aktyviai palaikytų prezidentės politinę liniją. Kuris iš šešetuko geriausiai medžios vadinamuosius protesto balsus? Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas DELFI teigė, kad geriausias šios srities specialistas iš varžybų jau pasitraukė. Dabar tiek jis, tiek viešųjų ryšių ekspertas, kompanijos „VRP/Hill + Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus regi du rimčiausius pretendentus į balsuosiančių „prieš Grybauskaitę“ simpatijas.

Rimčiausio nepatenkintųjų medžiotojo nebeliko

V. Dumbliausko teigimu, geriausias potencialus nepatenkintų rinkėjų balsų medžiotojas – partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, jau dešimtmetį, nuo 2004 m. prezidentinės apkaltos, besispecializuojantis protesto elektorato mobilizavime.

Prezidento rinkimai: kas susišluos protesto balsus?
© DELFI / Tomas Vinickas

R. Pakso reitingai geri, jo partijos – taip pat. Tačiau „tvarkiečių“ lyderis kandidatuoti negali, o jo mėginimas dalyvauti rinkimuose nepaisant vis dar neperrašytų tai draudžiančių įstatymų partijai kainavo labai brangiai. „Tvarka ir teisingumas“ prezidento rinkimuose neturi ne tik R. Pakso, bet ir jokio kito kandidato.

„Tas žmogus būtų buvęs R. Paksas. Jis tikrai būtų pasiėmęs tuos protesto balsus“, - paklaustas apie geriausią galimą protesto elektorato kandidatą sakė V. Dumbliauskas.

Kas, jei ne R. Paksas? Anot MRU docento, viešojoje erdvėje pasisakymais prieš prezidentę, prieš „sistemą“ ir prieš daugelį kitų dalykų šiuo metu labai intensyviai mirga vienas kandidatas – konservatorių partijos durimis trenkęs Seimo narys Naglis Puteikis.

„Manau, tik N. Puteikis lieka – toks „sistemą kritikuojantis“ kandidatas“, - sakė V. Dumbliauskas.

Pasak jo, N. Puteikis išsiskiria iš minios, rodo save kaip „nesisteminį“, tačiau tai nereiškia, kad jis priimtinas visam protesto elektoratui.

Naglis Puteikis
Naglis Puteikis
© DELFI / Tomas Vinickas

Ryšių su visuomene specialistas M. Katkus – panašios nuomonės.

„Tamsusis arkliukas protesto elektorate, be jokios abejonės, yra N. Puteikis. Kol kas jam turbūt trūksta ir patirties, ir rimtos kampanijos, ir finansų greičiausiai. Bet jo kalbėjimo maniera, reiškimosi maniera akivaizdžiai yra nukreipta tiek į tautininkus, tiek į „Drąsos kelio“ elektoratą, galbūt į dalį konservatorių. Tai yra turbūt politikas, kuris, geros kampanijos atveju, gali susikurti savo politinę karjerą. Nemanau, kad jis gali tapti viso protesto elektorato kandidatu – tam laiko yra per mažai. Bet jeigu jis sėkmingai toliau tai darys, jis gali atsirasti kaip bent jau dalį protesto balsų konsoliduojanti figūra“, - teigė „VRP/Hill + Knowlton“ vadovas.

Politologas V. Dumbliauskas pažymi, kad dalį protesto balsų – nepatenkintų ne tiek prezidente, kiek apskritai politika – susirinkti gali ir pati D. Grybauskaitė, savo kalbose nuolat pažyminti kovas su oligarchais, nevengianti aštrių pasisakymų dabartinių valdančiųjų adresu.

„Dalies rinkėjų akyse ji – kovojanti su oligarchais, kritikuojanti Vyriausybę už negerus darbus. Ji save pozicionuoja kaip ne Vyriausybės, ne tos valdžios kandidatę. (…) Dėl Vyriausybės sprendimų pasako pakankamai populistiškas frazes. Ji gali paimti irgi dalį protesto balsų – tų, kurie nepatenkinti valdžia“, - aiškino V. Dumbliauskas.

Anot M. Katkaus, dabartinis D. Grybauskaitės elektoratas kiek skiriasi nuo to, kuris leido jai triumfuoti rinkimuose prieš penkerius metus. Esą šiandieninis prezidentės rinkėjas yra „daugiau į dešinę“, tačiau D. Grybauskaitei simpatijas tebejaučiai ir nemažai kairiųjų pažiūrų rinkėjų, ir dalis to paties protesto elektorato.

Prognozė: apie Z. Balčyčio kampaniją bus rašomos knygos

Kaip protesto balsų kontekste atrodo kiti kandidatai? V. Dumbliausko nuomone, silpniausiai čia atrodo žmogus, kurį į rinkimus delegavo populiariausia šalies partija – socialdemokratas Zigmantas Balčytis.

Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Z. Balčytis, manau, atpuola. Jo rinkimų kampanija man tokia... keista. Kažkada, man atrodo, apie tai rašys. Kaip žmogus nenorėjo tapti prezidentu. Čia, man atrodo, bus anekdotai. Plika akimi matosi, kad tas dalyvavimas... Negi socialdemokratai laiko mus kvailiais? Net truputį pikta. Galėjo jie pasakyti „Remiame D. Grybauskaitę“ – ir viskas. Kam tie žaidimai?“ - teigė MRU docentas.

Pašnekovo nuomone, tikrai rimtu pretendentu ir į protesto balsus, ir į antrąjį rinkimų turą galėtų būti Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, jau trečią kartą siekiantis prezidento posto. Nuo išsvajotosios šalies vadovo kėdės 1997 m. rinkimuose jį teskyrė apie 14 tūkst. balsų – toks skirtumas nulėmė, kad prie šalies vairo stojo ne pirmąjį turą laimėjęs A. Paulauskas, o vėliau dvi kadencijas Lietuvą valdęs Valdas Adamkus. Tačiau politologui susidaro įspūdis, kad pati Darbo partija kažkodėl nepersistengia investuodama į savo kandidato kampaniją.

„A. Paulausko labai stiprus asmeninis motyvas dalyvauti rinkimuose. Manau, jam tai paskutiniai rinkimai. (…) Per plauką žmogus pralaimėjo (1997 m. rinkimus – DELFI), ir, man atrodo, jam visam gyvenimui liko tokia nuoskauda, jis nori ją kažkaip kompensuoti. Jis pakankamai aktyvus – tikrai. Galbūt aktyviausias. Kitas klausimas – kad Darbo partija nelabai padeda jam“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Pasak jo, tikrai sprogstamas derinys rinkimuose būtų A. Paulausko aktyvumas ir Z. Balčyčio finansai – esą tikėtina, kad socdemų savo kandidatui skiriamus piniginius resursus „darbietis“ išnaudotų kur kas geriau.

„Dideli pinigai stovi už Z. Balčyčio, o A. Paulauskas labai aktyvus, bet be pinigų“, - sakė V. Dumbliauskas.

M. Katkaus teigimu, A. Paulauskas gali sublizgėti, jei sugrįš į eterį kaip tas politikas, kuris vos nelaimėjo 1997 m. rinkimų.

„Ar mes išvysime tą A. Paulauską, kurį mes matėme, sakykime, per 2000 m. rinkimus? Jeigu mes išvysime tą A. Paulauską, su ta, ankstesne retorika, tada, aš manau, tikrai jis gali į tuos balsus pretenduoti. Ar bent jau bandyti – klausimas, ar žmonės juo patikės. Jeigu mes išvysime A. Paulauską, kurį mes matėme kai jis ėjo laikinojo prezidento pareigas, užėmė Seimo pirmininko postą – mes tame politike vargu ar pamatysime žmogų, kuris gali patraukti kažką daugiau nei Darbo partijos lojalistus. Čia taip pat, žinoma, turės įtakos ir tai, kiek aktyviai ponas Viktoras Uspaskichas dalyvaus rinkimų kampanijoje“, - aiškino ryšių su visuomene žinovas.

Tuo tarpu Z. Balčytį M. Katkus laiko labai silpnu pretendentu į protesto balsus. „Pagal jo retoriką ir pagal jo iškalbos būdą atrodo, kad į protesto elektoratą jis orientuojasi menkiausiai“, - konstatavo pašnekovas.

V. Tomaševskį ir merus linkęs nurašyti

Prezidento kėdės siekia ir du merai – sostinės galva Artūras Zuokas ir ilgametis Ignalinos rajono vadovas, „valstietis“ Bronis Ropė. V. Dumbliauskas nė vieno iš jų nelaiko rimtu pretendentu į protesto balsus, tokio paties verdikto sulaukė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Prezidento rinkimai: kas susišluos protesto balsus?
© DELFI / Valdas Kopūstas

A. Zuokas, MRU docento nuomone, pirmiausiai ruošia dirvą kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams, kuriuose greičiausiai sieks išsaugoti Vilniaus mero krėslą. „A. Zuokas, matyt, ruošiasi savivaldos rinkimams. Juo labiau, jeigu tiesioginius mero rinkimus įteisins, pakeis įstatymą. Manau, čia, visai kiti žaidimai žaidžiami“, - svarstė V. Dumbliauskas.

M. Katkus pastebi, kad Vilniaus meras ne pirmą kartą savo kampaniją nukreipia prieš konkretų oponentą. Savu laiku A. Zuokas kritikos strėles laidė į V. Uspaskichą, 2012 m. Seimo rinkimuose – į konservatorius, dabar – į D. Grybauskaitę. Vis dėlto ryšių su visuomene specialistą stebina dabartiniai A. Zuoko pasisakymai apie Rusiją – esą taip meras gali sau daryti meškos paslaugą.

„Man atrodo, kad A. Zuokas yra, visų pirma, „jaunos optimistinės Lietuvos“ kandidatas: pastatysim, padarysim, sukursim kitaip. Tas jam sekdavosi. Kita vertus, tas jo elektoratas daugiau ar mažiau pozityviai vertina iš esmės ir dešiniųjų politikus – Liberalų sąjūdį, konservatorius. Jis taip pat negatyviai vertina Rusiją ir daugiau mažiau pozityviai vertina D. Grybauskaitę. Mano nuomone, pasirinktas taikinys ne visiškai teisingas. (…) Kai tu per daug agresyviai „važiuoji“ ant šalia esančio konkurento, mano nuomone, tampi nematomas. Tie rinkėjai, kurie yra labai stipriai nusivylę D. Grybauskaite, manau, vis tiek nesirinks A. Zuoko.

Artūras Zuokas
Artūras Zuokas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ir lygiai taip pat nesuprantu A. Zuoko pastangų sumažinti antirusiškumą, sakymą, kad su Rusija vis tiek reikia kalbėtis, reikia draugauti, reikia užimti kitokią poziciją. Tai būtų logiška girdėti, tarkim, iš socialdemokratų kandidato arba iš A. Paulausko“, - aiškino M. Katkus.

Kitas meras B. Ropė, V. Dumbliausko nuomone, yra pernelyg menkai nacionalinėje politinėje arenoje žinoma figūra.

„Ne ta figūra. Ir pats žmogus – jis tikrai galbūt geras meras. Nežinau, Ignalinoje esu buvęs vieną kartą gyvenime. Bet jeigu jisai 20 metų meru dirba – reiškia, geras meras. Tikiuosi. Bet čia visai kas kita – būti geru meru ir būti prezidentu. Skirtingos lygos“, - dėstė politologas.

B. Ropės partija aktyviai rėmė referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvą, o ją parėmę žmonės nemaža dalimi koreliuoja su protesto elektoratu. Tačiau V. Dumbliauskas nemano, kad savo parašus už referendumą guldę piliečiai aktyviai balsuos už valstiečių-žaliųjų kandidatą.

„Jeigu tie 300 tūkstančių, kurie dėjo parašus, atitektų B. Ropei, tai jis būtų antrajame ture. Bet nelabai tikiu“, - sakė politologas.

M. Katkus taip pat linkęs nurašyti B. Ropę kaip kandidatą – ir ne tik į protesto balsus. „Jis, atrodo, tikrai mielas žmogus. Ir ryškiausias „antikandidatas“ šiuose rinkimuose. Pats linksmiausias. Taip atrodo, kad kandidatas ir jo štabas dirba skirtinguose lygmenyse. Manau, tai tiesiog yra drąsus pabandymas, pasilinksminimas ir pasižaidimas“, - ironizavo ryšių su visuomene specialistas.

V. Tomaševskio tikslas, V. Dumbliausko nuomone, yra ne protesto elektoratas, o LLRA rinkėjų mobilizavimas, siekiant pakartoti prieš penkerius metus pasiektą rezultatą. Ne prezidento, o Europos Parlamento rinkimuose.

„Apie V. Tomaševskį nė kalbėti nereikia. Europos Parlamento rinkimai – jam svarbiausia reklama, kad nors tą vieną mandatą gautų“, - reziumavo MRU docentas.

Kuris kandidatas geriausiai pasirodys protesto balsų medžioklėje? Išsakykite savo nuomonę DELFI apklausoje

Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks gegužės 11 d. Jei jame nepaaiškės laimėtojas, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai antrajame ture susigrums gegužės 25 d. Tą pačią dieną vyks Europos Parlamento rinkimai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.