aA
Seimas ketvirtadienį patvirtino, kada vyks referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Tačiau referendumas gali ir neįvykti: data nustatyta, bet gausios Seimo narių gretos pasisako už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Referendumui dėl žemės – nauji barjerai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Referendumo data – birželio 29 d. Iniciatyvos šalininkai reikalavo referendumą rengti kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais, gegužės 25 d., tačiau Seimas neišsiteko į grafiką. Norint referendumą rengti su EP rinkimais, atitinkamas Seimo nutarimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip kovo 25 d., mat įstatymas numato, kad referendumas gali vykti ne anksčiau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo Seimo sprendimo.

Tiesa, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas informavo, kad sykiu siūloma dėl referendumo iniciatyvos kreiptis į Konstitucinį Teismą. Socialdemokrato teigimu, yra aibė abejonių dėl referendumo teksto atitikties Konstitucijai ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams – pavyzdžiui, narystei Europos Sąjungoje.

„Šias abejones būtina pašalinti iki tol, kol pataisos bus pateiktos referendumui“, - pabrėžė J. Sabatauskas.

Anot jo, jei įvyktų referendumas, o vėliau paaiškėtų, kad jis prieštaravo Konstitucijai, plebiscito rezultatai būtų niekiniai.

Panašių abejonių dėl referendumo teisėtumo išsakė ir Seimo Konstitucinės komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Iniciatyvą gynė vienintelė Valstiečių-žaliųjų Seimo narė Rima Baškienė. Ji tvirtino, esą kreipimasis į Konstitucinį Teismą savaime reikštų tautos valios pamynimą. Prieš koalicijos partnerius socialdemokratus stojo ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, Darbo partijos atstovai.

O „Drąsos kelio“ frakcijos narė Aurelija Stancikienė referendumo priešininkams netgi grasino apkalta. „Ateities kartos jus įvertins kaip išdavikus“, - kreipdamasi į socdemus, konservatorius ir liberalus sakė A. Stancikienė.

Po svarstymo Seimo nutarimui nustatyti referendumo datą pritarė 79 Seimo nariai, prieš balsavo 4, susilaikė – 27.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė referendumą tvirtinti ypatingos skubos tvarka. Seimas tam pritarė.

Balsuojant dėl priėmimo, už referendumo datos nustatymą pasisakė 79 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 19. Taigi referendumo data nustatyta.

DELFI primena, jog tai ne vienintelė referendumo iniciatyva. Žemės referendumo organizatoriai taip pat sumanė rengti referendumą dėl lito išlaikymo ir euro neįvedimo, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė registruoti tokią iniciatyvą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.