aA
Stabiliai dideliu rinkėjų aktyvumu Lietuva negali pasigirti. Į kai kuriuos rinkimus piliečiai žiūri palyginti atmestinai, dalis mano, kad jų balsas bevertis, kiti gi paprasčiausiai patingi išreikšti savo pilietinę valią.
Rinkimų mitai, arba kodėl verta balsuoti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taigi kodėl verta balsuoti? Trumpai paneigiame pagrindinius rinkimų mitus.

Ar balsas nieko nereiškia?

Ne viena pilietinė iniciatyva kovojo su mitu, jog „balsas nieko nereiškia“. Reiškia, ir labai daug.

Visų pirma, nebalsuodami rinkimuose šalies ateitį perleidžiate į kitų, labiau politiškai aktyvių rinkėjų rankas. Na, galbūt daugumos pažiūros sutampa su jūsiškėmis, o galbūt priešingai – prijaučiate tai politinės arenos daliai, kurią palaiko kuklios gyventojų gretos. Bet ir vienas balsas gali reikšti labai daug.

Pavyzdžiui, 1997 m. prezidento rinkimų antrajame ture kandidatus skyrė vos 14,25 tūkst. balsų arba 0,74 proc. savo balsą atidavusių rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas taip pat gali nulemti, kiek vietų Europos Parlamente iškovos viena ar kita politinė jėga. Mandatą „į pliusą“ arba „į minusą“ reikšti gali ir keli tūkstančiai balsų.

Ypač žemu aktyvumu pasižymėjo ir 2004 m. bei 2009 m. Europos Parlamento rinkimai.

Nejaugi „viskas ir taip aišku“?

Dalis rinkėjų savo valios išreikšti neskuba manydami, kad rinkimuose viskas aišku iš anksto. Kaip rodo Lietuvos rinkimų praktika, tokie rinkėjai ne sykį apsiriko.

Jau minėtų 1997 m. prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjo Artūras Paulauskas, Valdas Adamkus nuo jo atsiliko net 17 procentinių punktų. Tačiau antrajame ture viskas apsivertė aukštyn kojomis – minėtasis 14,25 tūkst. balsų skirtumas nulėmė V. Adamkaus pergalę. O jau po penkerių metų A. Paulausko kailyje atsidūrė V. Adamkus. Antrosios kadencijos siekęs prezidentas užtikrintai laimėjo pirmąjį turą, artimiausią varžovą lenkdamas daugiau kaip 15 procentinių punktų. Tačiau antrajame ture triumfavo Rolandas Paksas, V. Adamkų aplenkęs daugiau kaip 9 procentiniais punktais arba 133,9 tūkst. balsų.

Visuose rinkimuose būna favoritai, šie prezidento ir Europos Parlamento rinkimai – ne išimtis. Bet buvimas favoritu pergalės negarantuoja – akivaizdu. Rinkimuose būna ir labai silpnai vertinamų kandidatų, ir „šviežių“ partijų, kurios savo rezultatais sugeba nustebinti ne tik rinkėjus, bet ir politikos žinovus. Puikūs to pavyzdžiai – Darbo partija, tuoj po įkūrimo laimėjusi 2004 m. Seimo rinkimus bei 2008 m. Seimo rinkimuose antrą vietą užėmusi Tautos prisikėlimo partija, kurią įkūrė Arūnas Valinskas ir būrys pramogų verslo žvaigždžių.

Taigi geriausias motyvas balsuoti – noras dalyvauti sprendžiant savo valstybės ateitį. Galbūt rinkimų rezultatai jums nepatiks, bet jeigu nebūsite atidavę savo balso, dėl tokių rezultatų galėsite pirmiausiai kaltinti save.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.