aA
Zigmantas Balčytis, partijos kolegų vadinamas antruoju Povilo vardu, pastaruosius penkerius metus dirbo Europos Parlamente.
Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Tomas Vinickas

Z. Balčytis buvo vienas mėgstamiausių socialdemokratų patriarcho Algirdo Brazausko mokinių, jam planuota premjero vieta, tačiau partijos kolegos ir likimas kortas sudėliojo kitaip.

1953 m. lapkričio 16 d. gimęs Z. Balčytis studijavo Vilniaus universitete, tapo ekonomistu matematiku, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje jo pareigos varijavo nuo inžinieriaus Maisto pramonės ministerijoje ir auditoriaus komjaunimo organizacijoje iki Nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotojo, profesinių sąjungų reiklų valdytojo bei Vilniaus asfalto ir betono gamyklos direktoriaus.

Į nacionalinę politiką Z. Balčytis pasuko 2000 m. vienmandatėje Šilutės-Šilalės apygardoje nugalėjęs Andrių Kubilių ir tapęs Seimo nariu. Beje, Z. Balčytis savo biografijoje rašo buvęs vien tik Lietuvos socialdemokratų partijos nariu, tačiau išties jis iš pradžių buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, bet šioms partijoms susijungus tapo socialdemokratu.

Seimo nariu politikas išbuvo iki pat 2009-ųjų, per tą laiką spėjo pabūti susisiekimo, finansų ministru ir net vos netapo premjeru. Ši istorija verta atskiro dėmesio.

A. Brazauskas savo vadovaujamoje koalicinėje Vyriausybėje 2001-aisiais metais pasiūlė Z. Balčyčiui susisiekimo ministro portfelį. Šias pareigas jis ėjo iki 2005 metų, o paskui gavo dar geresnį postą – finansų ministro vietą, kurią paliko su koalicijos partnere Darbo partija sukonfliktavęs dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.

Nuo to laiko Z. Balčytis buvo laikomas A. Brazausko protežė. Socialdemokratų patriarchas netgi planavo, kad Z. Balčytis taps premjeru, tačiau koją jam pakišo vadinamieji „valstybininkai“, kurių įtakos grupei Socialdemokratų partijoje buvo priskiriami Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas.

Viešumoje pasklido žinios, kad dėl premjero kandidatūros buvo tartasi „darbiečio“ Jono Pinskaus namuose, kur esą dalyvavo „Dujotekanos“ vadovas Rimantas Stonys, tuometinis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, tuometis laikinas Darbo partijos vadovas Kęstutis Daukšys ir kiti asmenys.

Manoma, kad 2006 metais „darbiečiai“ buvo įkalbinėjami neparemti Z. Balčyčio kandidatūros į premjerus, o palaikyti G. Kirkilą. Realybėje taip ir nutiko: Seimas Z. Balčyčio kandidatūrą atmetė, o G. Kirkilo – palaimino.

Socialdemokratai teigia, kad ši istorija Z. Balčyčiui buvo labai skaudi.

Kad ir kaip ten buvo, politikas tvardėsi ir G. Kirkilo Vyriausybėje vienus metus dirbo finansų ministru, bet 2007 metais pasitraukė motyvuodamas nenoru, kad būtų spekuliuojama sūnaus byla. Tačiau Z. Balčytis atsistatydino kitą dieną po to, kai teismas jo sūnų išteisino, tad tikrieji pasitraukimo motyvai liko nežinomi.

Kaip žinoma, Z. Balčyčio sūnus Donatas buvo sulaukęs įtarimų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu neteisėtai skirstant Europos Sąjungos lėšas Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA). Tačiau vėliau buvo išteisintas, nes teismas nurodė, kad D. Balčyčio ir jo kolegų sukeistas aktas neturėjo dokumento požymių, todėl neturėjo jokios teisinės galios.

Galiausiai Z. Balčytis savo laimę pabandė 2009 metų partijos pirmininko rinkimuose, kuriuose jį viešai parėmė A. Brazauskas.

„Į tas pareigas aš siūlau Z. Balčytį. Žinot, ne be pagrindo. Gal kai kas tikėjosi, kad aš pasiūlysiu šitą kandidatūrą, nes man teko su juo dirbti tiesiogiai ir kai jis buvo Finansų ministerijos vadovas – tada jis gerai dirbo, gerai bendravo“, - partijoje kalbėjo A. Brazauskas.

Tačiau ir tąkart Z. Balčytis pralaimėjo A. Butkevičiui ir ilgam tapo partijos lyderio alternatyva.

2009 m. politikas laimėjo mandatą Europos Parlamente ir išvyko dirbti į Briuselį. Šiais metais socialdemokratų kandidatu į prezidentus Z.Balčytis tapo rinkimuose atsisakius dalyvauti premjerui A.Butkevičiui. Politikas teigia tikrai norintis tapti prezidentu, bet yra kritikuojamas, kad pralaimėjimo atveju pasiliko alternatyvą - kartu dalyvauja ir Europos Parlamento rinkimuose.

Pastaruoju metu kalbama, kad Z. Balčytis gana neblogai sutaria su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite ir jam esą gali būti planuojama Europos Komisijos nario vieta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.