aA
Tradicinė rinkimų į Europos Parlamentą (EP) dalyvė, pretenduojanti bent į vieną mandatą.
Liberalų sąjūdis (LS) - viena jauniausių partijų politinėje padangėje
© DELFI / Valdas Kopūstas

LS dalyvavo visuose ankstesniuose EP rinkimuose. Sėkmingiausiai tuomečiams liberalcentristams susiklostė 2004 m. rinkimai, kai iškovotos dvi vietos EP – jas užėmė Eugenijus Gentvilas ir Margarita Starkevičiūtė.

2009 m. LS pelnė tik vieną mandatą, į Briuselį iškeliavo filosofas Leonidas Donskis.

ISTORIJA

Liberalų sąjūdis – viena jauniausių partijų politinėje padangėje. Ji susiformavo 2006 m. pradžioje, po Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) skilimo. Prie LiCS vairo liko Artūras Zuokas, o LS vadovauti stojo Petras Auštrevičius. Iš jo partijos vairą 2008 m. perėmė Eligijus Masiulis.

Po LS įsteigimo kurį laiką vyko peštynės dėl rinkėjų. Dvi partijos su žodžiu „liberalai“ savo pavadinime sėkmingai pasirodė 2008 m. Seimo rinkimuose: LS daugiamandatėje apygardoje gavo 5,73 proc. balsų, LiCS – 5,34 proc. Tačiau LiCS lyderis A. Zuokas pasitraukė ir iš Seimo, ir iš partijos, o kituose Seimo rinkimuose išliko tik viena partija – Liberalų sąjūdis, surinkęs 8,57 proc. balsų vienmandatėje. LiCS patyrė fiasko, surinkdama vos 2 proc. balsų ir pralaimėdama visose vienmandatėse apygardose.

Priešingai nei LiCS, LS išvengė didesnių politinių skandalų. A. Zuokui prilipo „abonento“ pravardė, o ir po jo pasitraukimo LiCS įvaizdžiui nieko rimto nepridėjo šiuo metu neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas bei desperatiškos jungtuvės su Arūno Valinsko šoumenais iš Tautos prisikėlimo partijos likučių.

Bene daugiausiai triukšmo dėl vieno iš liberalų lyderių kilo 2012 m., likus pusmečiui iki Seimo rinkimų. Tada „seksperte“ tituluojama Milda Bartašiūnaitė apsiskelbė, esą intymius santykius jai siūlė tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius – dabartinis LS sąrašo lyderis EP rinkimuose. Triukšmo kilo ir po Seimo rinkimų, kai paaiškėjo, kad iki tapimo Seimo nariu Klaipėdos uosto direkcijai vadovavęs E. Gentvilas iš valstybinės darbovietės į Seimą persikraustė su solidžia išeitine kompensacija – apie 30 tūkst. Lt.

Dar viena skandaluose figūravusi persona liberalų gretose – antras sąraše besirikiuojantis Antanas Guoga. Iš pokerio ir kitų azartinių lošimų turtus susikrovęs verslininkas – naujokas LS. Pernai jo pavardė buvo dažnai linksniuojama per Lietuvos krepšinio federacijos skandalą, kai postus netikėtai paliko Arvydas Sabonis ir Europos čempionate sidabrą iškovojusios rinktinės vairininkas Jonas Kazlauskas. A. Sabonis su J. Kazlausku grįžo, galiausiai krito federacijos sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Po G. Steponavičiaus ir A. Guogos LS sąraše rikiuojasi Seimo narys P. Auštrevičius bei Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, penktas – vieną kadenciją EP jau praleidęs E. Gentvilas.

Pagal kairės ir dešinės santykį politikoje, LS aiškiai yra dešinėje. Skirtingai nei kitos partijos (tarp jų ir dešiniosios), liberalai mažai svorio savo politinėse kampanijose skiria pensininkų ir bedarbių reikalams. Pirmi prioritetai – kuo laisviau manevruoti galintis verslas, kuo lankstesnė mokestinė sistema, nepamirštamas ir darbo santykių liberalizavimas. Be to, LS aiškiai deklaruoja paramą seksualinių mažumų teisėms – tai dar vienas skiriamasis partijos bruožas.

Tiesa, vidaus politikoje liberalai turi vieną aiškų bendrą bruožą su konservatoriais – jau antruose prezidento rinkimuose iš eilės LS nekelia savo kandidato. Kaip ir prieš penkerius metus, ir liberalai, ir konservatoriai remia Dalią Grybauskaitę.

KANDIDATŲ SĄRAŠAS:

1. Gintaras Steponavičius
2. Antanas Guoga
3. Petras Auštrevičius
4. Vytautas Grubliauskas
5. Eugenijus Gentvilas
6. Jurgita Choromanskytė
7. Dalia Teišerskytė
8. Aušrinė Armonaitė
9. Paulius Uleckas
10. Rimantas Mikaitis
11. Simonas Kairys
12. Simonas Gentvilas
13. Alina Velykienė
14. Linas Kvedaravičius
15. Lukas Pakeltis
16. Šarūnas Gustainis
17. Iveta Skurvydienė
18. Tomas Baranovas
19. Skirmantas Tumelis
20. Dalytė Rudzevičienė
21. Marijus Tidikas
22. Arminas Lydeka

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.