Sociologinėse apklausose LSDP viršūnėje įsitvirtino tuoj po 2012 m. Seimo rinkimų ir jau kurį laiką reitinguose karaliauja saugiu atstumu nuo visų konkurentų.
Jei reitingai atsispindės balsavimo rezultatuose, tai bus pirmieji EP rinkimai, pažymėti socdemų pergale. 2004 m. EP rinkimuose LSDP užėmė antrąją vietą, nusileisdama šviežiam dariniui politinėje padangėje – Darbo partijai. Tada LSDP surinko14,43 proc. balsų ir iškovojo du mandatus: juos pasidalijo Justas Vincas Paleckis ir Aloyzas Sakalas.
Po penkerių metų socdemai ir vėl liko antri, bet jau su 18,61 proc. Balsų. Tokia proporcija LSDP užtikrino tris vietas EP, kurias užėmė Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir ankstesnės kadencijos europarlamentaras J. V. Paleckis.
Nemaža tikimybė, kad LSDP sėkmė EP rinkimuose gali praretinti dabartinės Vyriausybės gretas. Trečiuoju numeriu sąraše rikiuojasi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, devintuoju – teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Sąrašo viršūnėje – dabartiniai europarlamentarai Z. Balčytis ir V. Blinkevičiūtė.
ISTORIJA
LSDP iškilo ant buvusios komunistų partijos pamatų. 1990 m. įkurta Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), į kurią suplūdo gausios buvusių komunistų gretos. Nuo sovietinio režimo partija atsiribojo, o jos vedliu tapo pirmasis demokratiškai išrinktas atkurtos Lietuvos valstybės prezidentas Algirdas Brazauskas.
Populiarumo LDDP netrūko, tačiau jai stipriai smogė finansinis skandalas, kuriame įsipainiojo premjero ir partijos pirmininko pareigas ėjęs Adolfas Šleževičius. Paaiškėjus, kad premjeras diena iki veiklos sustabdymo atsiėmė indėlį iš Lietuvos akcinio inovacinio banko, jis prarado postą. Tiesa, tik po politinio karo su A. Brazausku – LDDP patriarchas, kaip prezidentas, pasiūlė A. Šleževičiui atsistatydinti, tačiau šis nesutiko. A. Šleževičių iš kėdės išvertė tik Seimas, balsų dauguma pritaręs A. Brazausko siūlymui atleisti premjerą.
Po A. Šleževičiaus eros sekė ne toks geras periodas LDDP ir giminingoms politinėms jėgoms. Galų gale, prieš 2000 m. Seimo rinkimus, kairiosios jėgos buvo konsoliduotos po A. Brazausko vėliava, sąjunga pavadinta „A. Brazausko socialdemokratine koalicija“. Nors Seimo rinkimuose ši koalicija pelnė daugiausiai balsų, valdžios vairo ji negavo – tąsyk daugumą suformavo vadinamoji „Naujosios politikos koalicija“: liberalai ir Artūro Paulausko kūdikis, Naujoji sąjunga.
Vis dėlto „Naujosios politikos koalicija“ tvarumu nepasižymėjo. A. Paulausko kompanija pakeitė pažiūras ir jau 2001 m. perėjo į socialdemokratų pusę, premjero kėdę užėmė A. Brazauskas. Tais pačiais metais baigtas kairiųjų partijų konsolidavimas, susiformavo dabartinė LSDP.
A. Brazauskui tapus premjeru, sekė septyneri metai LSDP valdymo. 2004 m. Seimo rinkimuose triumfavo politinis naujadaras – Darbo partija. Tačiau Vyriausybės vairas išliko A. Brazausko rankose. Tiesa, ne taip ir ilgam. 2006 m. „darbiečiai“ pasitraukė iš koalicijos, o A. Brazauskas atsisakė Vyriausybės vairo. Premjeru liko socialdemokratas – po vidinių batalijų su A. Brazausko favoritu laikytu Z. Balčyčiu premjero postą užėmė Gediminas Kirkilas. Vis dėlto pasitraukus „darbiečiams“ neapsieita be užkietėjusių oponentų pagalbos – G. Kirkilo Vyriausybė gyvavo tik palaikoma opozicijoje buvusių konservatorių. O neįprastas lyderių tandemas – G. Kirkilas ir Andrius Kubilius – įgijo ir pravardę „2K“.
2008 m. Seimo rinkimai atėjo ekonominės krizės akivaizdoje. Gyventojų pasitenkinimas LSDP smarkiai nublėso, nuo 2001 m. valdžioje buvusi partija pelnė tik 11,72 proc. balsų daugiamandatėje apygardoje ir ketveriems metams pasitraukė į opoziciją.
Kur kas sėkmingesni LSDP buvo 2012 m. Seimo rinkimai. Nors pirmąjį turą laimėjo Darbo partija, antrajame kur kas geriau pasirodė socdemai. Būtent jie įgijo didžiausią frakciją Seime ir teisę formuoti Vyriausybę. LSDP lyderis Algirdas Butkevičius tapo premjeru ir ilgam įsitvirtino politinių reitingų viršuje, nedaug atsilikdamas nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės. Vis dėlto iššūkio D. Grybauskaitei prezidento rinkimuose LSDP lyderis nutarė nemesti.
LSDP laikoma pagrindine kairiąja partija Lietuvoje. Jau nuo pat partijos ištakų akcentuota socialinė politika, palaikyti glaudūs ryšiai su profesinėmis sąjungomis. Užsienio politikoje LSDP yra toli gražu ne tiek antirusiška, kiek konservatoriai. Nors šalį valdant LSDP Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, su didžiąja Rytų kaimyne palaikyti gana aktyvūs santykiai – kad ir per „Lietuvos dujų“ kontrolės perleidimo koncernui „Gazprom“.
Dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste LSDP viršūnėje vis dažniau girdisi griežtesnis tonas Maskvos atžvilgiu. Tiesa, yra ir atskalūnų, gerokai šiltesnius jausmus Rusijai rodančių, pavyzdžiui, Seime.
Keliamų kandidatų sąrašas
1. Zigmantas Balčytis
2. Vilija Blinkevičiūtė
3. Juozas Olekas
4. Gediminas Kirkilas
5. Birutė Vėsaitė
6. Juras Požela
7. Remigijus Motuzas
8. Juozas Bernatonis
9. Irena Šiaulienė
10. Marija Aušrinė Pavilionienė
11. Algirdas Sysas
12. Justas Pankauskas
13. Julius Sabatauskas
14. Auksė Kontrimienė
15. Rimantė Šalaševičiūtė
16. Bronius Bradauskas
17. Algimantas Salamakinas
18. Artūras Skardžius
19. Giedrė Purvaneckienė
20. Vitalija Kliukienė
21. Rimantas Sinkevičius
22. Arūnas Dudėnas
