1956 m. kovo 1 d. gimusi D. Grybauskaitė sovietmečiu dirbo Vilniaus Aukštojoje partinėje mokykloje – tai vienas iš prezidentės biografijos punktų, kuriais remiasi jos kritikai. D. Grybauskaitė teigė visą laiką buvusi už Lietuvos nepriklausomybę, o darbą partinėje mokykloje vadino „savo mažuoju karu“.
Į Lietuvos valdžios aparatą D. Grybauskaitė įsiliejo jau 1991 m., kaip Vyriausybės programų vadovė. 1993 m. ji jau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, kur vadovavo Ekonomikos departamentui. Nuo 1996 m. ėjo įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos ambasadoje JAV. Į Lietuvą ji grįžo 1999 m., Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais užimdama finansų viceministrės pareigas. 2001 m. Algirdo Brazausko Vyriausybėje ji jau dirbo finansų ministre.
2004 m. D. Grybauskaitė deleguota į Europos Komisiją. Manoma, kad tai buvo sėkmingiausias posūkis jos politinėje karjeroje – esą eurokomisare tapusi D. Grybauskaitė nuosekliai kritikavo Lietuvos valdžios sprendimus, taip susikraudama milžinišką politinį kapitalą, galiausiai užtikrinusį jai sėkmę 2009 m. prezidento rinkimuose.
D. Grybauskaitė deklaruoja esanti nepriklausoma kandidatė – kaip ir prieš penkerius metus. Tačiau paramą jai reiškia savo kandidatų nekeliantys konservatoriai bei Liberalų sąjūdis – taip pat kaip ir prieš penkerius metus.
Prezidentės kritikai akcentuoja jos kietą valdymo būdą bei kvestionuoja jos biografiją, periodiškai keldami triukšmą dėl galimo D. Grybauskaitės bendradarbiavimo su KGB. Vis dėlto D. Grybauskaitė kategoriškai atmeta tokius pareiškimus.
Per pirmąją kadenciją D. Grybauskaitė dirbo su dviem vyriausybėmis. Konservatorių, liberalų, liberalcentristų ir Arūno Valinsko „prisikėlilių“ koaliciją prezidentė suvaldė pakankamai lengvai. Vienintelis A. Valinskas, negavę palaiminimo savo kandidatūrai į kultūros ministrus, leidosi į atvirą konfliktą su Prezidentūra, pareikšdamas, esą D. Grybauskaitė elgiasi kaip „įžeista boba“. Su dabartine koalicija prezidentei sekasi sunkiau, ypač su Darbo partija, su kuria D. Grybauskaitė konfrontuoja nuo 2012 m. pabaigos. Tada prezidentė priešinosi balsų pirkimo skandaluose įsisukusių „darbiečių“ įtraukimui į valdančiąją daugumą, bet nesėkmingai. Vėliau prezidentė atmetė visą būrį Darbo partijos kandidatų į ministrus. Tarp jų – eksministras Kęstutis Daukšys, liberalo Eugenijaus Gentvilo sesuo Virginija Baltraitienė bei dabartinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Naujausias D. Grybauskaitės konfliktas su Darbo partija įsižiebė visiškai neseniai, kai ji pareiškė neketinanti kviesti „darbiečių“ viršūnės į pasitarimus dėl valstybės saugumo reikalų, mat esama žinių apie šios partijos ryšius su Kremliumi. Valdančioji koalicija viešai pareikalavo D. Grybauskaitės pagrįsti šiuos savo žodžius, tačiau iš Prezidentūros atskriejo tik Valstybės saugumo departamento vadovo Gedimino Grinos pasvarstymai apie tai, ką gali reikšti partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho dažnos kelionės į Rusiją.
