Lenkijos Senato vadovas teigė negalintis suvokti, dėl ko pašlijo Vilniaus ir Varšuvos santykiai.
„Taip pat savęs klausiu, kas atsitiko. Lenkijoje iš pradžių (po Sovietų Sąjungos griūties – DELFI) buvo politinių interesų neveikiamas emocinis artumas su Lietuva. Vėliau Lietuva pradėjo kurti savo valstybingumą. Vytautas Landsbergis valstybingumą atkūrė remdamasis tarpukario laikais, kai buvo konfliktas dėl Vilniaus. Lenkai Lietuvoje nepajėgia susikalbėti su valdžia. Mes Lenkijoje nesuprantame, kame čia reikalas. Tai smulkmenos: ar problema kyla dėl „w“ rašymo, ar dėl lentelių – visur, išskyrus Lietuvą, tai leidžiama. Turėjome daugybę istorinių problemų su Vokietija, o dabar tai mūsų geriausia sąjungininkė“, - PL DELFI cituoja B. Borusiewiczių.
Lenkijos politikas stebisi ne tik įsisenėjusiomis problemomis dėl lenkų tautinės mažumos. Ne mažesnę nuostabą jam kelia ir tai, kad šios problemos tęsiasi net tada, kai valdžioje yra LLRA.
„Lenkų mažuma turi savo atstovus valdžioje, o valdžia baudžia už dvikalbes lenteles. Tai gana keista. Ką daro valdžioje esantys lenkų politikai? Lenkija visą laiką kalba (apie tautinės mažumos problemas Lietuvoje – DELFI), tačiau tai yra valstybės vidaus reikalai. Mes – kita valstybė, ir tai reikia suprasti“, - teigė B. Borusiewiczius.
Lenkijos žemesniųjų parlamento rūmų vadovas taip pat pasisakė apie Ukrainą. Anot jo, Lietuva ir Lenkija pamatė galimybes ir jomis pasinaudojo. Šios galimybės – tai narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Tuo tarpu Ukraina savojo šanso, gauto po Oranžinės revoliucijos, išnaudoti nesugebėjo.
