Tačiau, kaip pažymi ekspertai, situacija šiandieninėje Estijoje ir Ukrainoje skiriasi kaip diena ir naktis, tad katastrofos greičiausiai nebus, skelbia csmonitor.com.
Iš pirmo žvilgsnio Estijos Rytų Virumos apskritis turi akivaizdžių panašumų su Krymu. Ten daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai, įsikūrusi ji Rusijos šešėlyje ir su galingąja kaimyne susijusi ilgą istoriją turinčiais saitais. Tačiau Aleksandras Dusmanas tvirtina, jog Estijos Rytų Viruma tikrai savo noru nuo šalies neatskils ir nepuls į Kremliaus glėbį, kaip kad pasielgė Krymas.
„To tikrai nebus“, - teigia verslininkas ir inžinierius A. Dusmanas, jau 20 metų aktyviai dalyvaujantis Rytų Virumos apskrities valdžios gyvenime.
Rusijai lengva ranka iš Ukrainos atėmus Krymą, o pusiasalyje gyvenantiems rusams tokį Maskvos žingsnį entuziastingai pasveikinus, visoje Europoje imta nerimauti, jog Kremlius jau labai greitai išsirinks naują taikinį ir čiups daugiau teritorinių vienetų užsienio šalyse, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Estija, kur iš 1,3 mln. gyventojų rusai sudaro net 340 tūkst., Maskvai turėtų atrodyti gardus kąsnelis.
Tačiau dauguma vietinių Narvos, didžiausio apskrities miesto, esančio visai šalia Estijos ir Rusijos sienos, gyventojų tvirtina, jog jiems nereikia nei Rusijos, nei „gelbėtoju“ norinčiu tapti Vladimiro Putino. Anot vietinių, gyventi Estijoje labai gera ir darosi vis geriau – jie laimingi, gyvendami šioje šalyje.
„Narva tai ne Simferopolis. O Estija – ne Ukraina“, - teigia A. Dusmanas, lygindamas miestą su Krymo sostine.
Tereikia pasivaikščioti po trečiąjį pagal dydį Estijos miestą, palei tos paties pavadinimo upę, ir suprasite, kaip lengvai Rusija, jeigu tik panorės, gali perimti šį miestą. Jau penkis šimtus metų skaičiuojantis miestas, kuriame gyvena 58 tūkst. žmonių, nuo Rusijos atskirtas vos 400 metrų ilgio tiltu. Tiesą sakant, dauguma Narvoje gyvenančių rusakalbių, sudarančių 97 proc. visų gyventojų (tik pusė jų turi Estijos pilietybę), į miestą persikėlė Rusijos valdymo, trukusio iki 1991 metų, laikotarpiu.
Estijoje gyvenantys rusakalbiai gyvena skurdžiau nei likusieji estai. Dauguma netgi nekalba estiškai, neturi šalies pilietybės, tad kaip ir nepriklauso valstybei. Marginalizacijos baimė Estijos rusakalbių širdyje pasėjo nerimą – Rusija nepraleido progos išreikšti kritiką.
Kovą vienas Rusijos diplomatas išsakė nuomonę, kaip Estija kelia grėsmę rusiškai kalbantiems šalies gyventojams – panašiai kalbėta ir prieš invaziją į Ukrainą. „Kalba neturėtų būti naudojama kaip priemonė atskirtų grupių segregacijai ir izoliacijai“, - Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai Ženevoje pareiškė diplomatas ir pridūrė, jog Rusija suinteresuota „imtis reikiamų priemonių Estijoje“.
Geresnis gyvenimas
Tačiau A. Dusmanas, priklausantis Rytų Virumos integracijos tarybai (valstybės remiamai organizacijai, kuri rūpinasi geresne rusakalbių integracija), teigia, jog rusakalbių situacija Estijoje negali būti lyginama su situacija Ukrainoje.
Pirmiausia nėra jokių apribojimų rusų kalbą vartoti kasdieniniame gyvenime, mokykloje, be to, šalyje Rusijos kultūra gerbiama ir saugoma. Dar vienas akivaizdus skirtumas yra tas, jog rusakalbių populiacija Estijoje yra įvairiarūšė, ją sudaro ir nemenka dalis ukrainiečių, baltarusių, žydų, suomių, totorių bei kitų, kurie be rusų kalbos turi ir kitų prioritetų.
Pats A. Dusmanas gimė sovietinėje Uzbekijoje, užaugo Kryme, studijavo Maskvoje – į Estiją dirbti paskirtas 1969 metais. Jis didžiuojasi savo rusiška kilme. Nors ir nekalba estiškai, kaip ir dauguma etninių rusų, jis mano, jog estų kalba kardinaliai skiriasi nuo jo gimtosios, ją labai sunku išmokti. Nepaisant to, politikas pabrėžia, jog jis – Estijos pilietis ir tuo labai didžiuojasi.
Rusų kalba leidžiamo vietos dienraščio „Pohjarannik“ vyriausiasis redaktorius Ilja Smirnovas su šiuo teiginiu iš esmės taip pat sutinka. Jis pažymi, jog, nors ir gimė Sovietų Sąjungoje ir didžiąją dalį gyvenimo buvo Rusijos pilietis, prieš trejus metus apsisprendė priimti Estijos pilietybę, nes, kaip pats teigia, „Mąstau kaip estas“.
„Labai myliu Estiją“, - teigia žurnalistas. Kaip ir ta pačia kalba kalbantis A. Dusmanas, I. Smirnovas prisimena, kokios sunkios buvo pirmosios Estijos nepriklausomybės dienos. „Prisimenu, kokios ilgos eilės tais laikais nusidriekdavo prie duonos. Prisimenu kaip tėvas, baigęs pamainą Narvos elektrinėje, pinigų užsidirbti bandė dirbdamas taksistu. Gal ir šiandien čia gyvenimas ne pats lengviausias, tačiau gyvenimo sąlygos tikrai gerėja“, - teigia I. Smirnovas.
A. Dusmanas pripažįsta – Narva negali lygintis su Talinu, tačiau situacija neabejotinai gerėja.
„Čia dabar turime ligoninių ir parduotuvių. Turime sparčiai augančią viduriniąją klasę. Nedarbo lygis mažėja. Šių metų sausį nedarbo lygis Rytų Virumoje siekė 9,1 proc. – prieš metus šis skaičius siekė 13,4 proc. (šiuo metu nedarbo lygis visoje Estijoje yra 8,6 proc.)“, - džiaugiasi A. Dusmanas.
Politikas pripažįsta, jog Estijos valdžiai derėtų pasistengti ir pagerinti vietos žmonių gyvenimo sąlygas, geriau pasirūpinti neturtingaisiais ir „pilietybės neturinčiais“. „Jeigu Kremlius panors pakurstyti neramumus, penktajai kolonai vietos atsirastų“, - sako A. Dusmanas. Ar taip tikrai nutiks, jis abejoja.
„Žmonės rizikuotų per daug netekti“, - konstatuoja politikas.
Požiūris į situaciją Kryme
Kalbant apie Rusijos veiksmus Kryme, I. Smirnovas neslepia pasipiktino. „Manau, jog tai pasibjaurėtina. V. Putinas pavogė kai ką, kas priklauso Ukrainai“. Žurnalistas teigia, jog Estijoje Kremliaus veiksmai vertinami neigiamai.
„Manau, jog tai, ką padarė V. Putinas, yra baisu“, - teigia Narvoje gyventi rusų ir ukrainiečių kraujo turinti barmenė Daria Pinčiuk.
Tačiau tokios pozicijos laikosi ne visi. Kito rusų kalba leidžiamo ir Maskvos finansuojamo laikraščio „MK Estonia“ atlikta apklausa atskleidė, jog 22,8 proc. rusakalbių pritaria Rusijos karių buvimui Kryme, tam prieštarauja 24,7 proc. respondentų, o kilę 52,8 proc. neturi nuomonės arba nesutiko ją išsakyti.
Nepaisant to, daugumai Narvos gyventojų mintis apie Estijos išmainymą į Rusiją atrodo paprasčiausiai kvaila.
„Manau, jog tai beprotybė. Iš esmės žmonės tenori gražaus gyvenimo ir namų. Jie žino, jog didesnė tikimybė tai turėti yra čia, o ne ten“, - teigia tik vardu prisistatęs virėjas Juvis.
A.Dusmanas, paklaustas, kas būtų, jeigu Kremlius sugalvotų per tiltą į Narvą pasiųsti Rusijos karių, atsakė: „Estijos kariuomenė priešintųsi, priešintųsi ir vietos kovotojai. Aš taip pat“.
