Darbo partija tuomet surinko 30,16 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo 5 mandatus iš 13 Lietuvai skirtų vietų Europos Parlamente.
Tais metais dirbti į Briuselį išvyko Ona Juknevičienė, Arūnas Degutis, Danutė Budreikaitė, Jolanta Dičkutė ir Šarūnas Birutis.
2009 m. rinkimuose į Europos Parlamentą „darbiečiai“ surinko 8,79 proc. balsų ir laimėjo 1 vietą iš 12 Lietuvai skirtų mandatų.
Europos Parlamento nariu tapo šios partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Tačiau po 2012 m. Seimo rinkimų tapęs Lietuvos Seimo nariu V. Uspaskichas atsisakė mandato Europos Parlamente, tad europarlamentare pagal sąrašą tapo Justina Vitkauskaitė-Bernard.
Šiuose Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos politinės partijos kovos dėl 11 vietų. Pirmąjį Darbo partijos kandidatų penketuką sudaro: V. Uspaskichas, Vydas Gedvilas, Kęstutis Daukšys, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Gediminas Jakavonis.
ISTORIJA
Darbo partija buvo įkurta 2003 m., jos įkūrėjas – verslininkas iš Kėdainių V. Uspaskichas.
2004 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Darbo partija iškovojo 39 mandatus ir su socialdemokratais, Naująja sąjunga bei valstiečiais liaudininkais suformavo Vyriausybę, kuriai vadovavo socialdemokratas Algirdas Mykolas Brazauskas, o V. Uspaskichas tapo ūkio ministru.
Po metų Darbo partijos lyderis pasitraukė iš ūkio ministro posto ir atsisakė Seimo nario mandato, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus, mat politikas siekdamas gaut leidimą dirbti su slapta informacija Valstybės saugumo departamentui (VSD) pateikė galimai melagingą informaciją dėl savo išsilavinimo.
2006-aisiais Darbo partiją užgriuvo dar didesni nemalonumai: partijai pateikti įtarimai neįtraukus į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. Lt pajamų, apie 23 mln. Lt išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. Lt mokesčių. Įtariamuoju byloje tapo ir partijos lyderis V. Uspaskichas, kuris tais pačiais metais išvyko į Rusiją bei pasiprašė politinio prieglobsčio. Partijos vairą perėmė K. Daukšys.
2006-ųjų balandį Darbo partija skilo, nes buvęs „darbietis“ Viktoras Muntianas su savo šalininkais įkūrė Pilietinės demokratijos frakciją, o birželį sužlugo ir koalicinė socialdemokratų, socialliberalų, valstiečių liaudininkų ir Darbo partijos vyriausybė. Darbo partija perėjo į opoziciją.
2007 m. rugsėjo mėnesį V. Uspaskichas Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje kaltino Lietuvos teisėsaugą pažeidinėjant žmogaus teises, tačiau tą patį mėnesį grįžo į Lietuvą, buvo suimtas, vėliau jam pritaikytas namų areštas.
Namų arešto sąlygomis V. Uspaskichas dalyvavo rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Dzūkijos rinkimų apygardoje ir pralaimėjo žmogaus teisių gynėjui, teisininkui Kęstučiui Čilinskui, kuris išgarsėjo gindamas V. Uspaskicho įmonės „Krekenavos agrofirma“ darbuotoją Dalią Budrevičienę. Moteris viešai buvo pareiškusi, kad V. Uspaskicho įmonėje atlyginimas jai buvo mokamas „vokelyje“.
2007 m. lapkritį V. Uspaskichas vėl išrinktas Darbo partijos pirmininku, 2008-aisiais Darbo partija Seimo rinkimuose iškovojo 10 mandatų ir dirbo opozicijoje.
2012 m. Seimo rinkimuose Darbo partija pelnė 29 mandatus ir kartu su socialdemokratais, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudarė valdančiąją koaliciją.
Darbo partijai teko Seimo pirmininko pozicija, kurią užima Loreta Graužinienė, ir 4 ministrų portfeliai, tačiau partija negalėjo laisvai siūlyti ministrų kandidatūrų, nes į Vyriausybės formavimo procesą įsikišo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė viešai pareiškė, kad Darbo partijos vadovams įtaką daro Kremlius. Darbo partija pareikalavo įrodyti arba paneigti šią informaciją, tačiau iš prezidentės nesulaukė jokio atsako.
V. Uspaskichas antrą kartą nusišalino nuo partijos vadovavimo ir šiuo metu Darbo partijai laikinai vadovauja L. Graužinienė.
VIETA KAIRĖS-DEŠINĖS AŠYJE
Knygoje „Partinės demokratijos pabaiga? Politinis atstovavimas ir ideologijos“ Darbo partija apibūdinama kaip labiau prorusiškų pažiūrų nei dešiniosios politinės jėgos, jos lyderis – kaip išsiskiriantis pabrėžtinai pragmatiniu požiūriu į santykius su kaimynėmis ir sovietine praeitimi. V. Uspaskichas, anot knygos autorių, demonstratyviai laikosi „įtikimo visiems“ strategijos, nors likusiems partijos nariams labiau būdingos centristinės orientacijos.
Darbo partija politologų yra apibūdinama kaip liberali ir prorusiška ir mažiau patriotiškai orientuota nei „Tvarka ir teisingumas“. Moralinio konservatyvumo-liberalumo ašyje „darbiečiai“ yra nevienalyčiai ir neturi vieningos nuomonės lyčių lygybės, Bažnyčios vaidmens, dirbtinio apvaisinimo ar homoseksualių asmenų teisių klausimais.
KANDIDATŲ SĄRAŠAS:
1. Viktoras Uspaskichas
2. Vydas Gedvilas
3. Kęstutis Daukšys
4. Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
5. Gediminas Jakavonis
6. Vidmantas Žiemelis
7. Saulius Bucevičius
8. Justina Vitkauskaitė-Bernard
9. Algimantas Pabedinskienė
10. Raimundas Paliukas
11. Vigilijus Jukna
12. Zita Žvikienė
13. Petras Čimbaras
14. Ritas Vaiginas
15. Gitana Markovičienė
16. Vytautas Vigelis
17. Rolandas Janickas
18. Rimantas Trota
19. Alina Batulevičienė
20. Vilius Gružauskas
21. Jonas Pinskus
22. Vytautas Gapšys
