Iš viso, pasak S. Adajevo, Čečėnijoje yra per dešimt lietuvių, rašo Kauno dienraštis "Laikinoji sostinė".
Tai daugiausia yra buvę Kauno politechnikos instituto (KPI) auklėtiniai, sovietiniais laikais dirbę Čečėnijos dujų ir naftos verslovėse. Pasak čečėnų kovotojų vado, lietuvių pavardės neskelbiamos, nes Rusijos specialiosios tarnybos ypač domisi užsieniečiais.
"Šie inžinieriai labai gabūs ir reikalingi mūsų šaliai, nes moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. Jie padeda įsisavinti naują karinę techniką, rengia įtvirtinimų projektus kalnuose", dienraščiui sakė S. Adajevas.
Jis teigė penkis KPI auklėtinius pasikvietęs į Grozną sovietiniais laikais, kai baigė karinę tarnybą tuomet Kaune dislokuotame desantininkų pulke.
Pasak dienraščio, S. Adajevas su savo vyresniuoju broliu 15 metų tarnavo Kaune, vedė lietuvaites dvynes, puikiai kalba lietuviškai.
Pasak dienraščio, pieš kelias dienas apsilankęs kaune, S. Adajevas savo ir brolio keturis anūkus paliko globoti žmonos giminaičiams ir grįžo į Čečėniją.
