Tarp apdovanotųjų – Konstitucinio Teismo (KT), pasižymėjusio, pavyzdžiui, sprendimu pakelti teisėjų ir aukštų valdininkų algas, pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
R. K. Urbaičiui skirtas vienas aukščiausių valstybės apdovanojimų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžius. Už kokius nuopelnus KT pirmininkui teko tokia garbė? Juo labiau, kad po KT sprendimo pradėtą valdininkų ir teisėjų algų atstatymą pati D. Grybauskaitė vadino gėdingu.
K. Girnius: aš jo nebūčiau apdovanojęs
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius DELFI teigė nesuprantantis, ką tokio reikšmingo nuveikė KT pirmininkas.
„Aš tikrai nematau KT nuopelnų. Aš manau, kad KT yra priėmęs labai daug blogų sprendimų, nepagrįstų sprendimų, sprendimų, kurie turi neigiamą poveikį šalies ūkiui ir t.t. Dėl algų, dėl pensijos, dėl dvigubos pilietybės. Yra įvairiausių dalykų. (…) Aš jam neduočiau. Bet aš nesu prezidentas“, - kalbėjo K. Girnius.
Paklaustas, ar tai galėtų būti savotiška padėka už KT sprendimus politinėje arenoje, TSPMI dėstytojas teigė taip nemanantis.
„Nei sąmokslo, nei kokios nors didesnės misterijos neįžvelgčiau. Manyčiau, kad tiktai aukšti pareigūnai, kaip visada, pagerbia, palepina kitus aukštus pareigūnus. Čia yra elitinės klasės tarpusavio „pasimylėjimas“, jei galima taip sakyti“, - svarstė K. Girnius.
Pasak jo, valstybiniai apdovanojimai dažnai tenka politinei grietinėlei ar dalijami kaip dovanos įtakingiems užsienio veikėjams, kurie ypatingais nuopelnais Lietuvai esą nepasižymėjo. Vienas to pavyzdžių, politologo nuomone, yra NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, kuriam D. Grybauskaitė skyrė Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.
„Gaila, kad labai daug apdovanojimų (paskirstoma – DELFI) tarp politinio elito. Vienas kitam visą laiką duoda, nors, sakyčiau, nuopelnai yra riboti. Reikia pastebėti, kad aukščiausi apdovanojimai dažnai yra duodami užsienio pareigūnams, kurie gal vieną kartą apsilanko Lietuvoje arba pamini Lietuvą savo kalboje ir nieko kito nepadaro. Aš manau, kad (apdovanojimo – DELFI) paskyrimas A. F. Rasmussenui yra toks trafaretinis atvejis“, - teigė politologas.
R. Bogdanas: apdovanojimas – bandymas reabilituoti KT?
Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas DELFI teigė, jog galbūt apdovanojimu siekiama reabilituoti KT prestižą po prieštaringai vertinamo sprendimo dėl teisėjų ir politikų algų atstatymo.
„Duodi pirmininkui apdovanojimą, kad sustiprintum pašlijusį autoritetą po tokio sprendimo dėl atlyginimų atstatymo. Bet vėlgi – ar tai yra tam skirtas apdovanojimas?“ - svarstė R. Bogdanas.
Apžvalgininko nuomone, teisėjas R. K. Urbaitis sprendimu dėl teisėjų algų nusižengė vienam iš fundamentaliųjų teisės principų.
„Man atrodo, čia jis romėnų teisės principą pažeidė: negali būti teisėjas savo byloje“, - sakė R. Bogdanas.
Pasak jo, ant KT neturėtų gulti visa kaltė dėl algų atstatymo – esą prie dabartinio chaoso nemenkai prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kurios sprendimus KT pripažino neteisėtais.
„Algų mažinimas jau sukėlė chaosą, nes jis buvo ganėtinai nenuosekliai atliktas. Bet man atrodo, kad jie (KT – DELFI) galėjo neiti tokiu pačiu nenuosekliu keliu“, - sakė R. Bogdanas.
Tiek K. Girnius, tiek R. Bogdanas išskiria vieną reikšmingesnį pastarųjų metų KT sprendimą, kuomet R. K. Urbaičio vadovaujamas teismas įsikišo į balsų pirkimo skandalą ir taip pasiekė dalinį 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų perrašymą.
„Jie balsų pirkimo vajų užkardė. Geri žingsniai. Bet jeigu tu apdovanoji, tai apdovanok tada, kada žmogus tą darbą padaro“, - pastebėjo R. Bogdanas.
Gėda dėl Vyriausybės, ne dėl KT
Komentuodama po KT sprendimo paleistą valdininkų ir teisėjų algų atstatymo mechanizmą, D. Grybauskaitė pernai rudenį pareiškė, kad jai gėda. „Pasižiūrėjus sąrašėlį, kam atkuriami koeficientai dabar, tiesą sakant, man truputį gėda. Nes sąrašėlis nelabai gražus ir pažiūrėti žmonėms į akis nėra lengva“, - tada teigė prezidentė.
Vis dėlto Prezidentūra akcentuoja, kad tada D. Grybauskaitė kritikavo ne tiek KT sprendimą, kiek jo įgyvendinimo būdą pasirinkusią Vyriausybę. Mat šalies vadovė tada akcentavo, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė „nuėjo lengvesniu ir mažiau kūrybingu keliu – nutarė atkurti viską, kas yra daug brangiau nei galėjo būti“.
Prezidentūra R. K. Urbaičio apdovanojimo su šiuo KT sprendimu apskritai nesieja.
„Didelę teisėjo darbo patirtį turintis R. K. Urbaitis pastaruosius 9 metus dirbo KT, o nuo 2011 m. balandžio 12 d. eina šio teismo pirmininko pareigas. KT pirmininkas R. K. Urbaitis asmeniškai prisidėjo prie tarptautinio Lietuvos KT autoriteto stiprinimo – jo vadovavimo metu KT aktyviai įsijungė į Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos veiklą ir tapo šios konferencijos Generalinės Asamblėjos biuro nariu. Daugiau kaip 70-ties šalių Konstitucinius Teismus vienijančios Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija siekia stiprinti pagrindinius demokratijos principus, ginti žmogaus teises, propaguoti teisės viršenybės principą“, - taip DELFI atsiųstame komentare Prezidentūra motyvuoja KT pirmininko apdovanojimą.
DELFI primena, kad po skandalingo sprendimo dėl aukštų valstybės tarnautojų algų praėjusių metų rudenį rekordiškai krito pasitikėjimas Konstituciniu Teismu. Remiantis dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakytos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, lapkritį juo nepasitikėjo 27,8 proc. (spalį – 21,6 proc.).
Kaip tuomet LRT radijui sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, pasitikėjimo sumažėjimą galima sieti su Teismo sprendimu dėl algų atstatymo valstybės tarnautojams. Dėl panašios priežasties dar labiau krito ir pasitikėjimas Seimu.
