Teismas nusprendė, kad minėtas įsakymas, kuriuo tautinių mažumų mokyklų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą taikomos lengvatos, diskriminuoja jaunuolius, baigiančius lietuviškas vidurines mokyklas, nes per brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientai dėl šio įsakymo gauna daugiau privilegijų.
2013 metų lapkričio 7 dieną Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė naują įsakymą, kuriuo lietuviškų mokyklų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams vėl suvienodinti reikalavimai per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Lietuvos lenkų bendruomenė susidariusią padėtį laiko nepriimtina. Tautinių mažumų mokyklų moksleivių ir jų tėvų nuomone, valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas be pereinamojo laikotarpio, esant dideliems programų skirtumams, yra akivaizdus tautinių mažumų mokyklų moksleivių diskriminavimas. Tad kas iš tikrųjų Lietuvoje diskriminuojamas?
12 metų programa – per dvejus metus
LR Seimas 2011 metų kovo 17 dieną pakeitė Švietimo įstatymą. Jame, tarp kitko, numatyta, kad ikimokyklinėse įstaigose, kuriose vaikai ugdomi nevalstybine kalba, įvedamos mažiausiai keturios valandos per savaitę užsiėmimų lietuvių kalba; tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbos mokymas jau nuo pirmos klasės turi vykti integruotai, o pagrindinės ir vidurinės mokyklos klasėse įvedamas kai kurių dalykų ir temų – Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietinio auklėjimo ir žinių apie pasaulį, susijusių su Lietuva – dėstymas lietuvių kalba. Ir, svarbiausia, šis įstatymas įteisino vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą visoms Lietuvos mokykloms, nepriklausomai nuo to, kokia kalba jose dėstoma.
Netrukus po to, kai buvo priimta Švietimo įstatymo nauja redakcija, jau 2011 metų liepos 1 dieną ministras pasirašė įsakymą Nr. V–1197, kuriuo nustatoma, kad vienodas lietuvių kalbos brandos egzaminas privalomas visiems moksleiviams, kurie baigė vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros kursą. Šis egzaminas abiturientams turėjo būti privalomas jau 2013 metais. Po minėto ministro įsakymo paskelbimo tuomečiai tautinių mažumų mokyklų vienuoliktokai buvo informuoti, kad po 2 metų turės laikyti suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Tautinių mažumų postulatai
Švietimo įstatymo naujoji redakcija sukėlė lenkų ir rusų tautinių mažumų pasipiktinimo bangą. Lenkų mokyklų moksleivių tėvai nuo pat pradžių prieštaravo šio įstatymo pakeitimui. 60 tūkstančių parašų po peticija su reikalavimu jį atšaukti buvo perduoti LR prezidentei, premjerui ir Seimo kanceliarijai. Buvo surengta nemažai protesto akcijų. Lenkiškų mokyklų tėvų forumas kartu su streikų komitetais 2011 metų rugsėjo 2 dieną surengė lenkų mokyklų moksleivių streiką.
2011 metų gruodį tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėtų pasiūlymą įgyvendinti teisės aktų normas Lietuvos tautinių mažumų švietimo srityje. Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ valdyba ir Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacija kartu su darbo grupės nariais, kurie atstovavo lenkų ir rusų mokykloms, paskelbė bendrą poziciją dėl svarbiausių nagrinėjamų klausimų. Parengti pasiūlymai raštu buvo perduoti darbo grupės pirmininkui, švietimo ir mokslo viceministrui Vaidui Baciui.
Dokumente, be kita ko, buvo teigiama, kad „Pereinamojo laikotarpio sąlygos, kurias pasiūlė ministerija ir kuriomis siekiama suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino sąlygas, netenkina mokyklų, kuriose dėstoma lenkų arba rusų kalbomis. Jos pažeidžia lygių galimybių principą, neleidžia taikyti objektyvių vertinimo kriterijų. Per 2 metus taip pat neįmanoma pasiekti tokio paties, kaip ir lietuviškų mokyklų abiturientų, žinių lygio“.
Dokumento autoriai reikalavo tautinių mažumų mokykloms taikyti 12 metų pereinamąjį laikotarpį.
Vyriausybės programa ir tikrovė
Tuo metu, kai LLRA jungėsi prie valdančiosios koalicijos, jai pavyko išsiderėti, kad Vyriausybės programoje, kurią LR Seimas patvirtino 2012 metų gruodžio 13 dieną, būtų toks daug žadantis įrašas: „Sieksime, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų moksleiviams būtų nukeltas į vėlesnį laiką“.
Kaip žinoma, suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas nebuvo atšauktas, tik tautinių mažumų mokyklų abiturientams švietimo ir mokslo ministro 2013 metų vasario 20 d. įsakymu Nr.V-109 suteikta tam tikrų nuolaidų, susijusių su rašinio apimtimi. Tuo pačiu visų mokyklų – ir lietuviškų, ir nelietuviškų – abiturientams buvo padidintas lietuvių literatūros autorių sąrašas, iš kurio moksleiviai galėjo rinktis, rašydami egzamino rašinį. Anksčiau nustatytos nuolaidos dėl rašinių vertinimo, pagal kurias tautinių mažumų mokyklų abiturientai rašto darbuose gali padaryti daugiau klaidų, minėtu ministro įsakymu nekeistos.
Šis įsakymas sukėlė kai kurių politikų ir dalies lietuvių bendruomenės neigiamą reakciją. Pasigirdo balsų, kad juo diskriminuojami abiturientai iš mokyklų, kuriuose dėstomoji kalba yra lietuvių.
Kreiptasi į teismą
Grupė Seimo narių, tarp jų ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar tam tikrų nuolaidų nustatymas tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos brandos egzaminą neprieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsniui, kuriuo draudžiama teikti privilegijų asmeniui dėl jo lyties, rasės, tautybės, gimtosios kalbos, kilmės, visuomeninės padėties, religijos, įsitikinimų ar pasaulėžiūros.
Ministerijos argumentai...
Teismo reikalavimu pateiktoje nuomonėje švietimo ir mokslo ministerija pripažino, kad tautinių mažumų mokyklų 1–12 klasių moksleiviai lietuvių kalbos mokėsi mažiau valandų, nei lietuviškų mokyklų moksleiviai, ir dėl to abiejų jaunuolių grupių padėtis nevienoda. Siekiant įvesti pusiausvyrą tarp pakeistos programos ir įgytų žinių patikrinimo, taip pat remiantis 2012 metais atliktu tyrimu, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo diferencijuotas.
Atsakydama į Teismo reikalavimą pateikti papildomų argumentų, pateisinančių nustatytas lengvatas, ministerija informavo, kad, remiantis galiojusia programa, tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos mokėsi 818 valandų mažiau, nei jų bendraamžiai lietuviškose mokyklose.
Kadangi priemonės, kuriomis buvo siekiama gerinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą tautinių mažumų mokyklose, buvo nepakankamos, ministerija nusprendė, kad būtina palengvinti egzaminų užduotis, taip pat įvedant skirtingus tų mokyklų abiturientų rašto darbų vertinimo kriterijus.
... ir kaip juos įvertino Teismas
Teismo kolegija nurodė, kad, remiantis LR Konstitucinio Teismo paaiškinimais, nevienodas dviejų asmenų grupių, kurių padėtis panaši, traktavimas gali būti laikomas nediskriminuojančiu su sąlyga, kad tarp tų grupių egzistuojantys skirtumai yra tokios apimties ir pobūdžio, jog toks nevienodas traktavimas yra objektyvus ir pagrįstas. Tokiu atveju funkcija pateikti argumentus ir pagrįsti, kad ministro įsakymas atitinka minėtus kriterijus – ir tuo pačiu neprieštarauja įstatymams – tenka subjektui, priėmusiam tą aktą, tai yra švietimo ir mokslo ministerijai.
Teismo kolegijos nuomone, ministerijos pateiktas argumentas, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turėjo mažiau lietuvių kalbos pamokų valandų, yra nepakankamas, siekiant pagrįsti aptariamo įsakymo priėmimą.
Švietimo ir mokslo ministerija neatsiuntė aiškaus atsakymo į teismo 2013 metų gegužės 22 dienos pasiūlymą papildomai paaiškinti, kokie konkretūs kriterijai lėmė lengvatas per egzaminus ir kodėl reikalaujama rašto darbų apimtis buvo sumažinta iki skaičiaus, nurodyto ginčytiname įsakyme.
Kadangi švietimo ir mokslo ministerija nepagrindė lengvatų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą nustatymo, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog ginčytino ministro įsakymo 3 punktas nėra diskriminuojantis. Tai reiškia, kad jis prieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsniui, garantuojančiam visų asmenų lygybės teisę.
Teismo nuomone, suvienodindama lietuvių kalbos egzaminą abiturientams iš lietuviškų ir iš tautinių mažumų mokyklų, valstybė gali diferencijuoti egzaminų užduotis, remdamasi tik faktiškai asmenims sukurtomis nevienodomis galimybėmis pasirengti egzaminui, kurių galėjo atsirasti pereinamuoju laikotarpiu .
Ministerija nesugebėjo ar nenorėjo?
Tokiu būdu galėtų susidaryti įspūdis, kad nekelianti didesnių abejonių (bent jau tautinėms mažumoms) byla teisme buvo pralaimėta, nes Švietimo ir mokslo ministerija nepateikė teismui įtikinamų argumentų, galėjusių apginti priimtą įsakymą. Ką gi, turbūt sunku būtų tikėtis, kad valdininkai, kurie redagavo ankstesnį ministro įsakymą, staiga pakeistų nuomonę. Akivaizdu, kad lengvatų per egzaminą nelietuviškų mokyklų abiturientams buvo padaryta dėl lenkų politikų spaudimo.
Tačiau verta pasidomėti, kokį vaidmenį ginant įsakymą atliko švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, kurią Lietuvos lenkų rinkimų akcija delegavo į šią ministeriją būtent tam, kad ji gintų tautinių mažumų interesus?
Kitaip nei Europoje
Teismo kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Patariamasis Komitetas 2012 metų gegužės 24 dieną priimtame Komentare Nr. 3 „Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinės teisės“ remdamasis „Tautinių mažumų teisių apsaugos pagrindų Konvencija“, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais, nurodė, jog, jei valstybė pertvarko švietimo sistemą ir didina valstybinės kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose intensyvumą bei reikalavimus, tai turi būti atliekama nuosekliai ir neiškart, sudarant galimybę prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir moksleiviams, ir jų mokytojams. Valstybė, vykdydama reformas, turi stebėti ir vertinti išsilavinimo kokybę, glaudžiai bendradarbiaudama su mokyklų vadovais, moksleivių ir jų tėvų organizacijomis.
Taip turėtų būti civilizuotoje, demokratinėje Europos šalyje. Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų moksleiviai tapo tiesiog politinių žaidimų įkaitais.
Teismo sprendimas nebūtų kliūtis...
Nors LVAT sprendimas, kuriuo panaikintas švietimo ir mokslo ministro 2013 metų vasario 20 dienos įsakymas, yra galutinis ir neskundžiamas, tai netrukdo priimti naujų, geriau apsvarstytų ir argumentuotų sprendimų, susijusių su tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminais pereinamuoju laikotarpiu.
Tokių sprendimų, tarp jų ir laikinų lengvatų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, būtinybę patvirtina ir mokslinių tyrimų išvados. Vienas tokių tyrimų – „Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams“, kurį 2006 metais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu atliko profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys iš Kauno. Jis rašo: „Tų pačių kalbos egzamino konkurencinių normų taikymas ir lietuvių kilmės asmenims, kurie šeimoje kalba lietuviškai, visus dalykus mokykloje mokosi lietuviškai, ir tautinių mažumų asmenims, kurie šeimoje nekalba lietuviškai, kurie dalykus mokosi nielietuviškai, būtų ne visai korektiškas ir iš dalies diskriminuojantis (...) Lietuvių kalbos egzamino reikalavimų suvienodinimas lietuviškoms ir nelietuviškoms mokykloms prasmingas ir korektiškas bus tik tuomet, jei prieš tai bus suvienodintas valsybinės kalbos ugdymo standartas ir programos. Turi būti suvienodinti ne tik formalūs programų reikalavimai, išdėstyti atitinkamų dokumentų tekste, bet ir visos ugdymo proceso sąlygos – visų pirma pamokų skaičius ir pan. Kol šito nėra, egzaminų reikalavimų suvienodinimas yra nekorektiškas ir kriterinio, ir juolab norminio vertinimo atveju.
Akivaizdu, kad toks ugdymo standartų ir sąlygų suvienodinimas pareikalaus daug kruopštaus darbo ir ilgesnio laiko. Idealiu atveju tautinėms mažumoms, besimokančioms gimtąja kalba, vieningus lietuvių kalbos brandos egzaminų reikalavimus galima taikyti tik tada, kuomet užaugs abiturientų karta, mokiusis visą 12-kos metų ciklą pagal suvienodintą standartą ir programas“. (prof. habil. dr. Gediminas Merkys, Sigitas Balčiūnas, dr. Aistė Balžekienė, Audronė Lapienienė, Žemyna Pauliukaitė, dr. Audronė Telešienė, „Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams“, Kaunas, 2006; 158 psl.).
Klausimas valdančiosios koalicijos nariams
Šiemet tautinių mažumų mokyklų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turės laikyti be jokių lengvatų, žinoma, jei ministro įsakymas nebus pakeistas. Kadangi brandos egzaminų programa turi būti patvirtinta iki nustatyto termino, galimiems pokyčiams liko nedaug laiko.
O per 2013 metų brandos egzaminus tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos egzaminą, net su lengvatomis, išlaikė 88,83 proc. jį laikiusių abiturientų. Lietuviškose mokyklose egzaminą išlaikė 90,19 proc. moksleivių. Lietuviškose mokyklose maksimalų taškų skaičių gavo 1,70 proc. abiturientų, o tautinių mažumų mokyklose – 0,42 proc. Kokie būtų egzamino rezultatai, jei užduotys būtų suvienodintos, sunku prognozuoti. Iki egzamino suvienodinimo, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientų egzaminų užduotys atitiko jų mokymo programą, rezultatai lenkiškose mokyklose buvo net geresni, nei lietuviškose.
Norėtųsi paklausti valdančiosios koalicijos: ar Vyriausybės programoje numatytas siekis, „kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką“ jau įgyvendintas?
