Nutaisęs narsią veido išraišką, šalies premjeras Ali Zeidanas (Alis Zeidanas), kurį patį praėjusiais metais buvo trumpam pagrobę kovotojai, pasakė, jog revoliucija pasiekė savo tikslus – „padarytas galas tironijai ir užtikrinta išraiškos laisvę“.
„Vasario 17 dienos revoliucija yra iššūkis, kurį Libijos gyventojai turi pateisinti“, – pripažindamas ateityje laukiančius sunkumus sakė premjeras, kurio kalbą sekmadienio vakarą transliavo nacionalinė televizija.
Nors jokio oficialaus metinių paminėjimo nebuvo, tačiau šeštadienį visoje Libijoje spontaniškai prasidėjo iškilmės, kurių kulminacija turėtų būti vėliau pirmadienį vyksianti šventė sostinėje Tripolyje.
Gatves puošė Libijos revoliucijos vėliavos, savanoriai šlavė gatves ir dažė šaligatvius, pagrindinius kelius papuošė margaspalvės lempučių girliandos.
Tačiau daugelis Libijos gyventojų neturi pagrindo švęsti.
„Nėra kuo didžiuotis“, – rašo vienas Tripolio gyventojas socialiniame tinkle „Twitter“.
Jam pritarė universiteto studentas Ahmedas Fitouris: „Niekas nebuvo užbaigta per praėjusius trejus metus. Esame įstrigę“.
Praėjus trejiems metams po sukilimo, Libijai vis dar sunkiai sekasi suformuoti kariuomenę, pajėgią numalšinti neramumų bangas, kurias dažniausiai kelia ginkluoti islamistai ir buvęs sukilėliai.
Vyriausybė ir laikinasis parlamentas, Visuotinis nacionalinis kongresas, sulaukia vis daugiau šalies gyventojų kaltinimų korupcija, nepasitenkinimo dėl nesugebėjimo užtikrinti jiems geresnio gyvenimo.
Nepatenkintiems šalies piliečiams pavyko blokuoti ir uždaryti Libijos naftos terminalus, grasinant finansiškai sužlugdyti šalies vyriausybę, kurios beveik vienintelės pajamos yra iš naftos.
