Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį išnagrinėjo N. O. Laukžemytės skundą, kuriuo ji prašo panaikinti generalinio prokuroro įsakymą dėl atleidimo iš pareigų. Be to, ji siekia, kad Generalinė prokuratūra sumokėtų kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurios esą jai priklausė tuomet, kai ši buvo nušalinta nuo pareigų.
Savo skunde teismui dabar jau buvusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nurodė, kad nesutinka su generalinio prokuroro įsakymu, kuriuo ji buvo atleista iš darbo dar praėjusių metų liepos 5-ąją. Šiame įsakyme yra nurodyta, kad N. O. Laukžemytės darbo prokuratūroje pabaiga yra dar 2009-ųjų spalio 21-oji, nes spalio 22-ąją ji jau buvo nušalinta nuo pareigų.
Prokurorė nuo darbo buvo nušalinta iki teismo nuosprendžio, kuris buvo priimtas jos baudžiamojoje byloje, įsiteisėjimo – jis įsiteisėjo tik praėjusių metų liepos 4-ąją.
N. O. Laukžemytė įsitikinusi, kad būtent liepos 4-oji turėtų būti paskutinė jos darbo diena prokuratūroje.
Ji taip pat prašo priteisti negautus atostoginius už tą laikotarpį, kai buvo nušalinta nuo pareigų – susidarytų maždaug 4 atlyginimai.
Su tokiu N. O. Laukžemytės skundu kategoriškai nesutinka prokuratūra, nurodžiusi, jog nuo 2009-ųjų spalio 22-osios prokurorė nedirbo savo darbo, nes buvo nušalinta nuo pareigų, kol bus priimtas verdiktas baudžiamojoje byloje. Pasak prokuratūros atstovų, kol neįsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, laikoma, jog asmuo yra nekaltas – būtent dėl to ji anksčiau nebuvo atleista iš pareigų.
Ar bus patenkintas buvusios prokurorės skundas, teismas žada paskelbti kovo pradžioje. Jeigu N. O. Laukžemytei būtų palankus teismo sprendimas, ateityje ji galėtų reikalauti priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą, nors nuo pareigų ir buvo nušalinta.
Pati N. O. Laukžemytė teismo posėdyje nedalyvavo.
Buvusi sostinės prokurorė nemalonumų sulaukė, kai po savo artimo draugo žūties bandė įteisinti fiktyvią santuoką, esą sudarytą Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčioje. Už tai teismas jai yra skyręs 60 MGL dydžio (7 800 Lt) baudą.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad N. O. Laukžemytė pateikė suklastotą bažnytinės santuokos liudijimą, siekdama įteisinti fiktyviai sudarytą santuoką.
„Šios bylos galėjo ir nebūti, mes nieko iš jos nereikalavome, tačiau ją pražudė godumas“, – yra sakiusi byloje nukentėjusiąja pripažinta žuvusio VAD pareigūno duktė. Pasak jos, po tėvo žūties prokurorė bandė užvaldyti turtą.
„Apie tėvo mirtį sužinojau iš kitų žmonių, ji net nesiteikė mums pranešti, – prisiminė 44 metų Romo K. dukra. – N. O. Laukžemytės klausiau, kas atsitiko, tačiau ji nieko neaiškino, o pateikusi bažnytinės santuokos liudijimą kūną kremavo. Jau per laidotuves netikėtai ji man pareiškė, kad visus klausimus dėl palikimo išspręs teismas“.
Buvusio pareigūno dukra sakė, kad po kiek laiko nuvyko tvarkytis palikimo dokumentų pas notarę, iš kurios sužinojo, jog N. O. Laukžemytė taip pat siekia paveldėti dalį Romo K. turto.
„Mus nustebino, kad ji buvo pateikusi bažnytinės santuokos liudijimą – esą ji su tėvu buvo susituokusi Klaipėdoje, – pasakojo nukentėjusioji. – Mums ši žinia sukėlė tikrą šoką – visi žinojome, kad tėvas tikrai nebuvo vedęs. Tada jos klausėme, kodėl tuokėtės Klaipėdoje, juk su šiuo miestu neturime nieko bendro, bet ji atkirto – kur norime, ten ir tuokiamės, galime ir Las Vegase vestuves iškelti. Tada nuvažiavome į bažnyčią ir išsiaiškinome, kad mano tėvas čia niekada nebuvo susituokęs, vėliau tokius duomenis gavome ir iš arkivyskupijos“.
Nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje pripažinta moteris teigė, kad netrukus sostinės apylinkės teisme prasidėjo civiliniai ginčai – prokurorė siekė, jog būtų pripažinta jos santuoka.
„Mes laukėme, kol prokurorė pasiūlys viską baigti taikiai, juk ji su tėvu gyveno penkerius metus, šiaip ar taip jai priklausytų dalis palikimo, tačiau ji su mumis net nesikalbėjo“, – stebėjosi buvusio VAD apsaugininko dukra.
Į prokurorus kreiptis Romo K. dukra nusprendė paraginta savo advokato. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokurorė pateikė bažnytinės santuokos liudijimą, kuris esą patvirtina sudarytą santuoką.
Tuo metu buvusi prokurorė neigė žinojusi, kad jos ir Romo K. santuoka yra fiktyvi. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ji teigė, kad su Romu K. susituokė 2007-ųjų liepos 13-ąją, nors kartu su juo gyveno nuo 2003 m.
„Su Romu, jo draugu ir mano drauge tą dieną važiavome savaitgaliui pailsėti į Palangą, ten būnant kažkas pasiūlė nuvažiuoti į Klaipėdą – pakeliui užsukome į bažnyčią, – pasakojo buvusi prokurorė. – Iš pradžių man niekas nesakė, kodėl ten einame, Romas nuėjo į bažnyčios tarnybines patalpas, o paskui sugrįžo kartu su vyriškiu, apsirengusiu baltu bažnytiniu drabužiu. Tuomet Romas K. išsitraukė žiedus – juos pamačiau pirmą kartą. Vyriškis baltu drabužiu peržegnojo žiedus, vieną jų Romas man užmovė ant kairės rankos piršto“.
Moteris teigė supratusi, kad ką tik įvyko santuoka. „Bažnyčioje mes vienas kitam priesaikos nedavėme, niekur nepasirašėme, tačiau supratau, kad įvyko santuoka“, – sakė ji.
