„Apmokestinti automobilį lietuviui – kaip apmokestinti ausį ar akį. Tai nepatrauklu, nepriimtina, ir neabejoju, kad socialdemokratų reitingai turėtų mažėti“, – portalui LRT.lt teigė V. Gaidys.
Panašiai kalba ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas, kurio teigimu, jei socialdemokratai ir toliau šnekės apie automobilių mokestį, „suerzins publiką ir jų reitingai nukentės“.
„Kokia tauta gali džiaugtis papildomu mokesčiu? Raskite pasaulyje tautą, kuri perims Rimanto Šadžiaus džiaugsmą ir sakys, kad nori būti socialiai solidari, paremti pensininkus. Viešųjų ryšių prasme socdemai pralošia“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
Pasak politologo, automobilių mokestis paliečia praktiškai kiekvieną, todėl šis klausimas yra socialiai jautrus.
„Tampame įkaitais to keisto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo [atkurti sumažintas pensijas, – LRT.lt]. Tai, mano galva, nesąmonė. O kas man kompensuos sumažintą atlyginimą? Kodėl mes turime kompensuoti pensijas, jei patys nukentėjome? Man atlyginimas taip pat sumažėjo, „Sodros“ įplaukos per krizę sumažėjo. Visa visuomenė kenčia, o pensininkai išlieka nepaliesti krizės“, – svarstė politologas.
Kai kurių politologų vertinimu, socialdemokratų reitingai gali išlikti nepakitę, nes šiuo mokesčiu esą norima kompensuoti pinigus kitai visuomenės daliai. Savo ruožtu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys laikosi kiek kitokios nuomonės.
„2002-aisiais buvo svarstoma, kokiu maksimaliu greičiu galima važiuoti gyvenvietėse – 50 ar 60 km/h. Tuo metu visuomenė buvo pasidalijusi į dvi dalis – vieni pasisakė už 50, kiti – už 60 km/h. Už didesnį greitį pasisakė jaunesni, aktyvesni žmonės, o už mažesnį – močiutės iš kaimo, retai vairuojantieji ar apskritai neturintieji automobilio.
Tuo metu kilo toks stiprus įtampų laukas, paaiškėjo, jog automobilis lietuviui ne tik daiktas, bet praktiškai kūno dalis. Apmokestinti automobilį lietuviui – kaip apmokestinti ausį ar akį, aktyviai visuomenės daliai tai buvo nepatrauklu, nepriimtina. Neabejoju, kad socialdemokratų reitingai turėtų mažėti. Netgi to klausimo eskalavimas jau gali turėti pasekmių, nežiūrint, kuo baigsis tie svarstymai“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Gaidys.
Tuo metu tų partijų, kurios pasisako prieš automobilių mokestį, anot sociologo, reitingai turėtų kilti.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę valdančiųjų partijų politinė taryba nerado sutarimo dėl automobilių mokesčio įvedimo. Premjeras Algirdas Butkevičius viliasi, kad partijos sprendimą priims per šią savaitę.
Siūloma, kad 1,5 l variklio tūrio automobiliai būtų apmokestinami 90 Lt metiniu mokesčiu, o 1,5–2 l – 170 Lt. Didėjant variklio tūriui, mokestis taip pat didėtų. Iki 2,5 l tūrio automobilio savininkas turėtų sumokėti 240 Lt, iki 3 l – 310 Lt, iki 3,5 l – 380 Lt, iki 4 l – 450 Lt, iki 5 l – 520 Lt, daugiau nei 5 l – 590 Lt.
Automobilių ekspertai taip pat kritikuoja ketinimą įvesti automobilių mokestį pagal variklio tūrį.
