Manau, kad toks komentaras iš tiesų yra reikalingas. Galimi du komentarų pateikimo būdai. Vienas iš jų, kurį labiausiai mėgsta politikai, tai užsimerkus totaliai neigti visus oponentų teiginius. Kitas komentavimo būdas-pripažinti tuos oponentų teiginius, kurie atspindi realią padėtį. Reikia pasakyti, kad neigti tiesą mėgsta tų partijų politikai, kurie mano, kad pripažinti oponento skelbiamą tiesą tolygu pasakyti, taip, mūsų partija nėra neklystanti.
Manoma, kad oponento tiesos pripažinimas mažina partijos prestižą preziumuojant, kad skaitytojas yra neišprusęs ir nesugebės pats atskirti pelus nuo grūdų.
Mano nuomonė visiškai kitokia. Manau, kad tiesos sakymas tik stiprina partiją, nes visi mato, kad partija yra tiek stipri, kad nebijo pripažinti ir savo klaidų. Idant jų nekartotų. Visi mato, kad partija nors ir gali klysti, bet niekados nemeluoja.
O tai reiškia, kad jos žodžiu galima pasikliauti, kad ji yra atvira ir demokratiška, kurioje visos nuomonės yra vertinamos pagal jose pateikiamus argumentus, o ne pagal partines klišes. Todėl sakyti tiesą gali tik stiprios partijos, nes tiesa jas dar labiau stiprina. Silpnoms partijoms tiesos sakymas reikštų politinę mirtį.
O dabar pats laikas paanalizuoti J. Valatkos pagrindinius teiginius. Jis neabejoja, kad TS-LKD ir LSDP koalicija visiškai įmanoma, nes šių abiejų partijų ekonominė –socialinė politika yra vienoda. Savo teiginio pagrindimui J. Valatka sugrupuoja pagal tokias ekonominės – socialinės politikos sritis kaip mokesčiai, darbo apmokėjimas, energetika ir kt. Todėl ir vertinti J. Valatkos teiginius reikia nesuplakant jų visų į vieną kokteilį.
Mokesčių politika
J. Valatka teigia: „Naktinė mokesčių reforma, neabejotinai naudinga stambiajam kapitalui, iš esmės nekeičiama ir esant dabartinei valdančiajai koalicijai, vadovaujamai socialdemokratų partijos. Atvirkščiai ,vietoj to, kad būtų grąžintas į buvusį lygį pelno mokesčio tarifas, kas būtų būdinga socialdemokratams, kad būtų užkamšytos konservatorių ir liberalų padarytos mokestinės lengvatos atskiroms kapitalo grupėms, penkiais procentiniais punktais sumažinamas dividendų apmokestinimas. Lakmuso popierėliu tampa mažųjų bendrijų įstatymo mokestinės lengvatos, sudarančios galimybę milijardinių apyvartų finansiniams dariniams išvengti atitinkamų socialinio draudimo mokesčių. Socialdemokratų partijos viršūnė šiuo klausimu nematė reikalo nieko keisti. Ryškiai matosi, kad konservatorių pradėta mokesčių politika toliau sėkmingai tęsiama. Suprantama progresinių mokesčių idėja paslepiama giliame stalčiuje.“
Visa tai tiesa, bet tai nėra dar LSDP klaida, o tik dar neatliktas darbas. Išlieka klausimas, ar LSDP norės jį atlikti ir ar galės tai padaryti, jei koalicijos partneriai prieštaraus.
Darbo apmokėjimo politika
J. Valatka: „Darbo apmokėjimas Lietuvoje vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Minimali mėnesinė alga taip pat. Dabartinės valdančios daugumos nuopelnas pakelti MMA iki 1000 Lt buvo absoliučiai būtinas. Tačiau ir siūlymas MMA pakelti iki 1500 Lt yra visiškai logiškas. Nebūtina išvardinti visas Lietuvos ūkio sritis kur kainos yra europinės, o darbo apmokėjimas skiriasi kelis kartus ne Lietuvos dirbančiųjų naudai. Deja, kol kas nulemia darbdavių godumas ir kolektyvinio dirbančiųjų pasipriešinimo stoka.
Todėl, norint bent kiek taisyti padėtį, nelieka nieko kito, kaip valdžiai politinės valios tvarka kelti MMA ir biudžetinio darbo apmokėjimo kartelę. Verslas turės prie to prisitaikyti. Bet tiek konservatoriai, tiek socialdemokratų partijos premjeras, savo laiku pareiškęs, kad jis už laisvosios rinkos ekonomiką, nemato reikalo to daryti. Na, gal būt, jei ir kelti, tai tik simboliškai.
Kaip matome, tiek konservatoriai, tiek socialdemokratų partija čia pilnai sutaria.“
Tai dar viena J. Valatkos išsakyta tiesa ir dar vienas neatliktas, bet koalicijos dabar rimtai svarstomas darbas. Reikia tikėtis, kad jis bus padarytas. Jei MMA vis dėlto nebus pakeltas iki 1500, tada šis neatliktas darbas jau pavirs LSDP klaida.
Energetikos politika
J. Valatka: „Nežiūrint į tai, kad Lietuvos žmonės referendume aiškiai pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvoje socialdemokratų partijos premjeras veda derybas su Japonijos atomininkais, bando gaivinti susitarimus su Estija ir Latvija ir neatsisako minties statyti atominę jėgainę prieš Lietuvos žmonių valią. Visiškai pritariant konservatoriams.“
Su šiuo vertinimu norėčiau nesutikti, nes referendume nepritarta konkrečiam atominės energetikos projektui, kuris ir nebesiūlomas. LSDP nuomone, kai bus parengtas naujas projektas, tai bus skelbiamas naujas referendumas.
Vėl J. Valatka: „Elektros energetikoje taip pat nieko naujo. Viskas tęsiama taip, kaip nubrėžė konservatoriai. Taip vadinamoje, elektros rinkoje tarpsta tarpininkai, kurie nei energiją gamina, nei ją perduoda, bet puikiai gyvena vartotojų sąskaita. Būsimo dujų terminalo pajėgumai dalinami privatiems subjektams jiems suteikiant dujų tiekimo licencijas taip, kad bus galima nenustebti, jeigu, pradėjus veikti terminalui, dujų kainos vartotojams pigs tik simboliškai.“
Tai tiesa ir tai dar vienas neatliktas darbas.
Socialinė politika
J. Valatka: „Vienas jautriausių visiems Lietuvos žmonėms klausimų yra pensijų klausimas. Visi mes kada nors būsime pensininkais. Na gal ir ne visi to sulauks, tačiau tikėtis verta.
Ką daro šiuo ypač jautriu klausimu socialdemokratų valdžia? Ogi tęsia konservatorių nubrėžtą liniją. Tęsia privačių pensijų fondų maitinimą prasiskolinusio biudžeto lėšomis. Kartu remia privačius bankus mokesčių mokėtojų pinigais iš bankų skolindamasi ir mokėdama jiems palūkanas. Apgaunami ir būsimi pensininkai. Jiems aiškiai nesakoma, kad dalyvaujantiems antros pakopos pensijų fonduose bus ženkliai sumažinamos Sodros mokamos pensijos.“
Tai irgi tiesa. Ar pavyks vienam iš įtakingiausių LSDP vadovų A. Sysui įtikinti kitus LSDP vadovus ir koalicijos partnerius, kad jiems pats laikas atsiplėšti nuo konservatoriškos politikos, galima pasakyti nebent buriant iš kavos tirščių.
Žemės nuosavybės klausimai
J. Valatka: „Žemės klausimai Lietuvoje visada buvo aktualūs. Neveltui konservatorių valdžia žemę pavertė preke, kurią buvo galima kilnoti kur nori. Tačiau žemė niekada nebuvo ir nebus preke su visomis visuotinai pripažintomis prekei būdingomis savybėmis, nors ją rinkos sąlygomis galima pirkti ir parduoti. Jeigu visus prekėmis pripažintus darinius galima pagaminti, žemės dar niekas, išskyrus dangiškas jėgas, nepagamino.
Teritorijų, žemės nuosavybės klausimai, yra valstybių egzistencijos klausimai. Dėl šių klausimų sprendimo vyko patys žiauriausi žmonijos konfliktai, nusinešę milijonų žmonių gyvybes. Pastaruoju metu visu aštrumu šis klausimas iškilo ir Lietuvoje. Valdžios ir ją palaikančio elito nenoras rengti referendumą, nors didžiulių pastangų dėka yra surinkta virš trijų šimtų tūkstančių parašų, dar labiau padidina valdžios atotrūkį nuo eilinių Lietuvos žmonių. Konservatoriai kartu su socialdemokratų partijos premjeru užima tą pačią poziciją. Jų nuomone referendumo iniciatoriai tik klaidina Lietuvos žmones.“
Šis klausimas sudėtingas, nes tokiu pačiu referendumu Lietuvos žmonės pritarė stojimui į ES, kurio viena iš sąlygų buvo laisvas žemės pardavimas. Bet problema, nors ir pavėluotai, jau sprendžiama. Dabar siūlomi tokie žemės pardavimo saugikliai, kurie praktiškai eliminuos tuos vertelgas, kurie Lietuvą nori padaryti antra Palestina, kuri tapo valstybe, neturinčia savo teritorijos.
Čia reikia pripažinti LSDP klaidą, nes LSDP laiku nepasirūpino įstatymu įtvirtinti minėtus žemės pardavimo saugiklius. Tada būtų atkritusi referendumo būtinybė. Dabar jau šaukštai po pietų, nebent, priėmus minėtus saugiklius Lietuvos žmonės įtikėtų, jog jų pakanka ir referendume pasakytų „ne“ draudimui parduoti žemę.
Prezidento rinkimai
J. Valatka: „Galima įtarti, kad tarp esamų valdžios viršūnių sutarta ir valdžia jau pasidalinta. Socialdemokratų partija nekelia savo populiariausių politikų. Premjeras, kuris galėtų mesti pirštinę dabartinei prezidentei, neria į krūmus. Jį tenkina dabartinė premjero pozicija.
Keliamas kandidatas Balčytis, kuris, suprasdamas, kad nugalėti rinkimuose dabartinę prezidentę šansų nėra, dalyvauja ir Europos Parlamento rinkimuose pirmu socialdemokratų partijos sąrašo numeriu. Žymiai rimtesnį iššūkį negu Balčytis, galintis dabartinei prezidentei mesti Andriukaitis, socialdemokratų partijos nekeliamas. Tai reiškia, kad socialdemokratų partijos viršūnes tenkina dabartinė esamos valdžios padėtis. Tai absoliučiai atitinka ir konservatorių norus, nes jie pareiškė remią dabartinės prezidentės kandidatūrą.“
Negaliu paneigti šių teiginių, bet nesiimu spręsti ar tai LSDP klaida. Tai paaiškės tik pasibaigus rinkimams.
Baigdamas J. Valatka reziumuoja: „Iš paminėtų pavyzdžių galima daryti išvadą, kad tiek socialdemokratų partija, tiek konservatoriai vykdo tą pačią stambiajam kapitalui naudingą politiką, kuriai pritaria ir prezidentė. Politiką, kuri skurdina daugumą Lietuvos žmonių. Dalis tų žmonių, kurie tėvynėje nerasdami darbą atitinkančio atlyginimo, socialinio ir ne tik socialinio teisingumo, nematydami perspektyvos, renkasi emigrantų dalią. Ir dėl šios padėties didelė kaltės dalis tenka socialdemokratų partijai, kurioje įsivyravo buvusios LDDP įtaka visais svarbiausiais klausimais. Socialdemokratijos beveik neliko. Nežinau, ką dabar apie tai turėtų pasakyti socialdemokratų vardu besivadinančios partijos garbės pirmininkas prof.A.Sakalas.“
Nebijau tiesiai ir aiškiai atsakyti. LSDP yra demokratinė partija, kurioje kiekvienas gali pasakyti savo tiesą ir ją pagrįsti argumentais. Todėl pritariu daugumai J. Valatkos argumentų ir jo reziume, bet manau, kad LSDP, kuri mato būtinybę pakeisti tik stambiam kapitalui palankią ekonominę-socialinę politiką į daugumai Lietuvos žmonių palankią politiką, ras jėgų ir ryžto tai padaryti ir man nereikės jau po kokio pusmečio ištarti, kad LSDP ir TS-LKD yra broliai dvyniai, kokiais kadaise buvo LDDP ir TS. Bet ir toliau laikausi nuomonės, kad net ir savo ekonomine –socialine politika būdamos broliais dvyniais, šios partijos negalės sudaryti koalicijos dėl mano kitame straipsnyje (Delfi, 2014-01-28) minėtų priežasčių.
