Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su K. Brazauskiene.
– Ponia Brazauskiene, ar Jūsų ketinimai rimti?
– Kaip čia pasakius? Rimti.
– Manote, kad būsite geresnė prezidentė nei Dalia Grybauskaitė?
– Greičiausiai. O ko tada eiti, jei taip nemanai.
– Kuo Jūs būtumėte geresnė?
– Labiau atsižvelgčiau į žmonių nuomonę, važinėčiau po Lietuvą. Aš ir dabar važinėju, matau, kaip žmonės gyvena. Gaunu daug laiškų, skambučių, daug žmonių prašo pagalbos. Tačiau kai nesi valdžioje, nieko negali padaryti. O žmonėms labai reikia pagalbos. Pažiūrėkite, su kokiais šūkiais partijos ėjo į rinkimus – atsisuksime į žmogų, žmogus svarbiausia... Žmonės yra valstybės stuburas, į žmogų privaloma žiūrėti. Ir dabar man netgi juokinga, kad socialdemokratai pavogė mano mintį.
– Kokią?
– Aš jau kelerius metus prieš rinkimus važinėjau po Lietuvą ir visiems žmonėms aiškinau: tai jūs esate Seimo, savivaldybių tarybų darbdaviai.
– Jūs turite galvoje Zigmanto Balčyčio reklamą, kurioje jis eina pas žmones prašydamas įdarbinti?
– Taip. Buvau labai nustebusi. Manau, kad mano pasakyta frazė labai jiems patiko. Juk aš žmonėms sakiau: jūs esate politikų darbdaviai, tai nueikite ir papurtykite Seimo, ar savivaldybės tarybos narį. Sakiau: ko jūs bijote? Nueikite ir išspirkite iš kėdės!
– Ponia Brazauskiene, jeigu Jūs manote, kad D. Grybauskaitė blogai tvarkosi, galite paremti kitą kandidatą, kad ir Z. Balčytį.
– O kodėl aš pati negaliu eiti į rinkimus? Turiu tokią konstitucinę teisę, noriu dalyvauti šiame gyvenime. Noriu išsiveržti iš komforto erdvės. Man reikia problemų.
– Ar Jūsų „Demokratinė darbo ir vienybės partija“ dar egzistuoja?
– Taip. Vyras man yra sakęs: Kriste, žinok – jeigu partijos pirmininkas neina į rinkimus, partija yra mirusi. O partijos tikslas – imti valdžią. Vat aš ir stengiuosi.
– Suprantu, bus kam surinkti 20 tūkst. parašų?
– Tai labai sunkus darbas, tačiau gal ir gerai, kad reikia parodyti savo sugebėjimus. Stebiuosi, kad man skambina nemažai žmonių ir siūlosi rinkti parašus.
– Už pinigus?
– Ne, kol kas pinigų neprašė.
– Nejaugi Jūs rimtai tikite, kad laimėsite?
– O ką? Į olimpines žaidynes važiuoja šimtai sportininkų, ir visi tikisi aukso medalių. O kiek atveža?
– Sakote, kad parašus Jums surinks. Jūs dalyvavote Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje, tačiau Kaišiadorių, Elektrėnų apygardose už Jus balsavo viso labo 500 žmonių. Jūsų partija nesurinko nė pusės procento balsų.
– Aš nė karto nenuvažiavau į Kaišiadoris susitikti su rinkėjais.
– Kodėl?
– Ką aš žinau? Nenuvažiavau, nes kitur važiavau. O Visagine savaitę bendravau su gyventojais ir buvau ketvirta. Tai įvyko per pakartotinius rinkimus. Pasirodžiau labai gerai.
– Politikas pasirodo gerai, kai jį išrenka. O Jūsų neišrinko.
– Aš buvau viename mieste antra, kitame – ketvirta. Iš keturiolikos kandidatų, manau, buvo labai geras rezultatas. Ir be tokių pinigų kaip dabar. Štai dabar Balčytis eina į rinkimus – labai gerbiamas, protingas. Bet jis išleis milijoną. O Brazauskienė milijono neturi.
– Nejaugi Brazauskienė neturi?
– Man gėda prašyti paprastų žmonių, kad jie man aukotų po 40, 100 litų. Nes aplinka, kurią pažįstu, manęs prašo pinigų.
– Ponia Brazauskiene, ko Jums trūksta? Esate gana turtinga, gyvenate Turniškėse, Prezidento Brazausko rezidencijoje, kuri išlaikoma valstybės...
– Neišlaikoma. Aš vienintelė Turniškėse moku už visas paslaugas.
– Esate ir vienintelė Prezidentės kaimynė per tvorą. Jūs ir taip esate beveik Prezidentė?
– Jeigu jau beveik... Namas yra, renta bus, tai dabar aš dirbsiu, o ne per tvorą žiūrėsiu, ką Prezidentė veikia. Aš dar galiu dirbti, turiu energijos, šiokį tokį supratimą. Jei mane ir „sudirbsite“ dabar, aš vis tiek atsakysiu, kaip suprantu. Žmonėms arba patiks, arba ne. Bet aš matau labai daug negerovių, matau, kad žmogaus niekas nepriima ir neišklauso.
– Tai Jūs sėdėtumėte ir visų klausytumėte?
– Jeigu manimi pasitikės, jeigu įvyks stebuklas ir mane išrinks, tai žmonėms nereikės eiti piketuoti vieniems. Aš pirmoje eilėje su jais eisiu.
– Prieš ką eisite? Prieš save?
– Kodėl prieš save? Prieš valdžią!
– Bet Jūs ir būsite valdžia.
– Todėl ir padėsiu žmonėms. Būsiu aukščiausia valdžia. Pažiūrėkite, kaip dabar Vyriausybė dirba. Vieni šaukia, kad nereikia grąžinti pensijų, kiti aiškina, kad neturi pinigų pensijoms, žada automobilius, alkoholį apmokestinti. Ką reiškia apmokestins automobilį? Pas mus ir taip didžiausias akcizas degalams. Tačiau mūsų vertė yra 3,45 mažesnė negu bet kokio europiečio.
– Ką turite omenyje?
– Litą ir eurą. Pavyzdžiui, aš Jums ir kokiams nors europiečiui duosiu lentą, 10 vinių ir pasakysiu: jūs man tuos vinis sukalkite, už kiekvieną vinį aš duosiu po vienetą. Sukalęs vinis, Jūs gausite 10 litų, o europietis 10 eurų. Skirtumas yra? Tai štai dabar Lietuvoje akcizas degalams didžiausias, darbo užmokestis labiausiai apmokestintas. Šilumos, elektros kaina didžiausia. O jie sako, kad neturi iš ko pinigų paimti!
Tai aš galiu jiems pasakyti, iš kur. Štai elektrą nuperka iš rusų už 5 ar 6 centus, o tarpininkas Garbaravičius parduoda už 15 centų. „Lesto“ pakelia kaina dar daugiau. Žmonės įsiskolinę už elektrą apie 40 mln., o jie 200 mln. pelno turi. Tai va ir atiduokite pensininkams. Jeigu yra šimtai milijonų pelno, vadinasi, per didelė kaina. Ir dar visi šaukia apie kovą su korupciją, kovą su verslininkais. Bet kiek kainuoja ta kova? Ar kas nors paskaičiavo, koks bus rezultatas?
– Tai Jūs žadate viską pakeisti?
– Taip. Priversiu kad pakeistų.
– Ponia Kristina, gal Jums dėmesio trūksta? Ar veiklos?
– Man Algirdo dėmesio trūksta, o šiaip man dėmesio netrūksta. Esu labai karingai nusiteikusi.
– Gal galima būtų kur nors kitur save realizuoti, juk stebuklų nebūna?
– Aš save realizuoju. Mane kartais pakviečia prižiūrėti anūkus, aš ir žaidžiu, ir ropoju, ir svorį numetu. Bet man to maža. Aš noriu padėti žmonėms susiorientuoti, kas čia darosi. Štai mašinas jie apmokestins. Bet brangiausi automobiliai Seime, prezidentūroje. Iš ko jie rinks tuos mokesčius? Taigi visų mūsų pinigai ten eina.
Ar dabar kas nors kalbėjosi su verslininkais? Prisimenu savo vyrą. Jis bendravo su verslininkais, gydytojais, aiškinosi, gilinosi, ir tik tada sprendimus priimdavo. Be to, Algirdo vadovavimo laikotarpiu Lietuva buvo mažiausiai įsiskolinusi. O po to skola ženkliai išaugo. Tai kur tie visi pinigai? Ar gamyklų pastatė, darbo vietų sukūrė? O dar Europos Sąjungos lėšos. Kur viskas? Algoms panaudotos? Priemokas jie pernai išsimokėjo. Mane juokas ima. Kokios dar priemokos, jei nesugebama darbo atlikti?
– Ką tai bendra turi su Jūsų ketinimais eiti į rinkimus?
– Aš turiu tokią teisę. Pasiskaitau komentarus, kuriuose klausiama: ko ta senė lenda? Bet gal ta senė drąsesnė, daugiau patirties turi?
– Ar Jūs pasitarėte bent su sūnumi prieš žengdama tokį žingsnį?
– Aš su savimi pasitariau. Visada su savimi tariuosi. Kol kas niekas nepasakė, kur tu ten lendi. Jeigu pasakytų, sumąstyčiau.
– Bus įdomu, jei surinksite parašus ir dalyvausite debatuose su D. Grybauskaite, kitais kandidatais, diskutuosite apie ekonomiką, užsienio politiką. Manote, esate kompetentinga?
– Perskaičiau Aloyzo Sakalo straipsnį, kuriame rašoma kad tas yra ekonomistas, tas dar kas nors, o apie Kristiną Brazauskienę nėra žodžių! Tarp kitko, esu ekonomistė, turiu 43 metų darbo stažą, iš jų 23 metus dirbau vadovaujantį darbą. Tai kodėl apie mane nėra žodžių? Kad „bufetava“? Bet kad aš tam bufete nestovėjau! O ką, operos teatre bufetininkės nestovi? Ar Vyriausybėje, Seime jos nedirba? Ką, tokios kaip ir aš „k„ir „b“?
– Manote, tikrai esate kompetentinga diskutuoti su kitais kandidatais?
– Ko nežinosiu, tai ir pasakysiu, kad nežinau. Sužinosiu. Svarbiausia turėti gerą komandą ir kompetentingus specialistus. Juk nėra žmogaus, kuris viską suprastų.
– Ar Jūs nemanote, kad nusprendusi kandidatuoti prezidento rinkimuose darote žalą ir A. Brazausko atminimui?
– Kodėl? Ar aš einu patvoriais, ar vyro ieškau po pasaulį lakstydama? Ką aš blogo darau? Ar vyrą kokį vilioju? Dalyvauju rinkimuose, nes turiu konstitucinę teisę. Aš neinu prie stoties savęs pigiai pardavinėti.
