Trys B. Bradausko siūlymai
B. Bradauskas iš viso išdėstė tris siūlymus, kurie esą padėtų rasti lėšų senatvės ir neįgalumo pensijų kompensavimui. Šiam tikslui iš viso per kelerius metus reikia rasti 443 mln. litų.
„Pirmas dalykas, reikia labai skubiai priimti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, dabar pinigai interneto lažybose iškeliauja iš Lietuvos. Tai palaida bala. Per metus būtų 30-40 mln. litų", - DELFI sakė B. Bradauskas.
Kita politiko siūloma priemonė - kova su dyzelino kontrabanda. Panašiai apie lėšų surinkimą pažabojant kontrabandą yra kalbėjęs ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Antra, kova su dyzelino kontrabanda. Mes jau rytoj renkamės ir nustatysime matavimo reikalus. Neribosime įvežimo, kaip kad pradėjo „Linava" rėkti, bet jeigu ant sienos važiuoji su pilnu baku, tai būk mielas ir išvažiuok su pilnu baku, minus ką pravažiavai per Lietuvą. O ne nupilinėk jį. Mūsų paskaičiavimais, Lietuva per dieną praranda maždaug milijoną litų akcizo mokesčio. Jeigu visų nesugraibysim, tai nors 100 mln. litų sugaudykim, nors 50 mln. litų ir štai jums šiems metams pensijų kompensavimui", - aiškino socialdemokratas.
Pasak B. Bradausko, šiek tiek pinigų galima prisidurti iš akcizų, tačiau esminis politiko siūlymas - valstybinių pensijų gavėjų peržiūra bei svarstymas atsisakyti tremtinių pensijų.
„Kam mes mokame tremtinių pensijas? Kada mes mokame tremtinių pensijas tiems, kurie turėjo būti ištremti, bet jų niekas neištrėmė ir jiems mokame pensijas. Nė viena valstybė to nedaro: nei Lenkija, nei Estija. Estai išvis moka vienkartinį metinį mokestį, kuris siekia apie 500 Lt (apie 135 eurus). Mes gi išleidžiam apie 300 mln. šitiems reikalams”, - „Žinių radijo„ laidoje „Atviras pokalbis" sakė Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas.
Koks skirtumas vaikui - gimti tremtyje ar Lietuvoje?
B. Bradauskas piktinasi, kad Lietuvoje pensijos mokamos ne tik, jo vertinimu, tikriems tremtiniams, bet ir nuo sovietų persekiojimo besislapsčiusiems žmonėms ar tremtyje gimusiems vaikams.
„O mes trenkiame iš peties, taip sakant. Iš Marijampolės į Vilkaviškį persikėlė - jau mokame. Neva tai bėgo nuo tremties. Sąrašuose buvo, bet neištrėmė ir niekur neišvažiavo, bet mes mokame. Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą. O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti? Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu kur ten tie tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką mes turime juos surasti ir irgi pensijas mokėti?" - piktinosi B. Bradauskas.
Nepritaria automobilių mokesčiui
Socialdemokratas sako nepritariantis pasiūlytam automobilių mokesčiui. Kaip žinoma, valdančiųjų suformuota darbo grupė pasiūlė lėšų senatvės ir neįgalumo pensijų kompensavimui ieškoti apmokestinant automobilius.
Darbo grupės nuomone, apmokestinami turėtų būti ir motociklai. Planuojama, kad mokestis įsigaliotų šį spalį ir jį reikėtų sumokėti iki gruodžio.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad jeigu įstatymas būtų patvirtintas Seime, jį mokėtų ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, ir savivaldybės, valstybės institucijos.
Išimtis planuojama taikyti elektromobiliams, neįgaliųjų transportui, greitosios pagalbos, policijos automobiliams.
„Dabar maždaug pasako pensininkui: klausyk, aš tau skolingas 100 litų. Tai tu man kasmet po 35 litus ir aš tau atiduosiu tuos 100 litų. Noriu pasakyti, kad mes frakcijoje tikrai nesvarstėme ir nemanau, kad frakcijoje gaus pritarimą. Nežinau, kaip įvyko, kad darbo grupės siūlymai buvo paskelbti", - piktinosi B. Bradauskas.
„Kai kas iš mūsų valdžios praleido progą patylėti ir pasitarti", - pridūrė politikas.
Iš dalies sutinka su B. Bradausku
Konservatorė Vida Marija Čigriejienė, kuri pati su seserimi ir mama buvo ištremta į Sibirą, teigia nesuprantanti B. Bradausko siekių nemokėti pensijų tremtiniams, nors sutiko, kad peržiūrėti pensijų gavėjų sąrašą reikėtų.
„Žinote, kokia yra blogybė? Kad tas sąrašas yra išplėstas ir į tą sąrašą pateko žmonės, kurie visai tremty nebuvę, o jiems moka. Tai reikia peržiūrėti sąrašus. Yra ten patekusių ir kagėbistų, ir visokių. Pavyzdžiui, slapstėsi. Aš, pavyzdžiui, Krasnodaro krašte ariau, tai nežinau. Bet gal jis (B. Bradauskas - DELFI) nuims ir kitas valstybines pensijas? Man tai nepriimtina" - sakė politikė.
Jis priminė,kad prie tremtinių pensijų gavėjų sąrašo papildymo labiausiai papildė buvęs parlamentaras Antanas Napoleonas Stasiškis.
„Tada biudžeto reikalai buvo neblogi. O kur tada buvo B. Bradauskas? Jis buvo Seime, tai reikėjo tada kelti viską", - sakė V.M. Čigriejienė.
Klausiama apie B. Bradausko teiginius, kad pensijų neturėtų gauti ir tremtyje gimę tremtinių vaikai, politikė pasipiktino.
„Jis jumoristas! Mano teta Intos šachtoje iš dvyliktos klasės atsidūrė, kažkas pakišo raštelį „Už laisvą Lietuvą" ir ją išvežė, ji ten sukūrė šeimą ir gimdė Intoje. Tai pasakykit: Šiaurėj gimdė, ar Karagandoj, ar Magadane, tai juk ne tas pats, kas gimdyti Lietuvoje geruose gimdymo namuose. Ką jis išmano?" - pasipiktino konservatorė.
T. B. Burauskaitė: gailėtis tų 180 Lt, nemoralu
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė DELFI teigė, kad iš viso yra dvi tremtinių grupės, kurios gauna pensijas: tie, kurie buvo ištremti, bei tie, kurie slapstėsi nuo tremties. Pastarieji žmonės buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus, bet neištremti.
„Žinote, reikia įsijausti ir į padėtį tų, kurie slapstėsi. Dažniausiai jie paskui įsidarbindavo nelegaliai, ne savo pavarde, nes duonos kąsnį reikėjo uždirbti. Jie faktiškai visai neužsidirbo pensijos. Ne visi tokie atvejai buvo, bet buvo daug. Besislapstant gimdavo vaikai, nes tai buvo jauni žmonės", - pasakojo pašnekovė.
„Man tai klausantis darosi truputį nemalonu už tuos žmones, kurie gauna tuos 200 litų, dabar 180 litų, priedą prie pensijos", - apgailestavo T. B. Burauskaitė, kurios nuomone, kelti tokį klausimą iš viso yra amoralu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė taip pat paaiškino, kad Estijoje iš tiesų tremtiniai gauna dvigubas pensijas: jiems mokamas ne priedas, bet už vienerius tremtyje ar lageryje praleistus metus, prisideda trejų metų stažas.
„Pas mus vidutiniškai žmonės tremtyje išbūdavo po 8-10 metų. Tai padauginkite iš 3 ir jeigu jo stažas 30 metų, tai pensiją gauna tokią, lyg jo stažas būtų virš 50 metų. Dar jie gauna metines kompensacijas. Jos padengia infliaciją", - sakė T. B. Burauskaitė.
Klausiama apie tremtinių vaikus, pašnekovė išaiškino,kad remiantis Lietuvos įstatymais tremtiniams gimę vaikai taip pat laikomi tremtiniais, išskyrus atvejus, kai vaikas gimdavo tėvams, kurie jau turėjo teisę grįžti į Lietuvą.
„Šiaurėje tie vaikai nežinodavo, kas yra obuolys ir kas yra pienas. Todėl labai natūralu, kad tokie vaikai prilyginti tremtiniams", - sakė T. B. Burauskaitė.
